Kai šviežias mūsų derlius baigiasi, ant stalo ima puikuotis vis daugiau egzotinių vaisių. Vieni populiariausių atvežtinių gardumynų vėsiuoju metų laiku neabejotinai yra persimonai - dideli, sultingi, saldūs ir ryškiaspalviai jie tarsi dvelkia tolimų kraštų šiluma ir vasaros saule, kurios žiemą mums taip trūksta… Kas gi tie saldieji svečiai iš pietų kraštų ir kuo jie įdomūs?
Pirmiausia patikslinkime - persimonas yra ne vaisius, o uoga, nors ir auga ant medžių. Beje, sunoksta persimonai vėlyvą rudenį, ir ten, kur jie auga, orams atvėsus galima pamatyti jau lapus numetusių medžių, aplipusių šiomis didžiulėmis ryškiai oranžinėmis uogomis. Manoma, kad persimonų gimtinė - Kinija, vėliau jie paplito kaimyninėse šalyse, pasiekė Indiją, Nepalą, Pietų Europą ir galiausiai Ameriką. Kinijoje ir dabar užauginama daugiausia persimonų pasaulyje - beveik du trečdaliai šių uogų užauga būtent ten.
Persimonų veislių dabar labai daug, galbūt įdomesnės yra Izraelyje išveista Šarono (pavadinta pagal Šarono lygumą) persimono veislė, nes šiuos uogos neturi nei kauliukų ir yra labai saldžios, jų nereikia lupti, bei Ispanijoje, Valensijoje, auginami rojo brillante - ryškiai raudoni persimonai. Kai jau minėjome, iš šie, ir visi kiti komerciškai auginami persimonai buvo išveisti iš Azijoje augančių medžių, kurių uogos būna dviejų tipų: aitrios ir neaitrios. Su pastarosiomis viskas aišku - saldūs, burnoje tirpstantys persimonai, kuriems sunku atsispirti. O kaip gi aitrieji? Jie irgi valgomi ir plačiai vartojami maistui, tik, priešingai nei saldžiuosius, tokius persimonus būtina gerai sunokinti, kitaip jų odelė būna kartoka ir „sutraukia” burną. Šią savybę lemia taninai - natūralios medžiagos, suteikiančios maisto produktams ir gėrimams kartų skonį, jų įvairiais kiekiais yr air kavoje, kakavoje, daugelyje neprinokusių vaisių ir kituose produktuose. Kartais aitriuosius persimonus patariama nulupti (net prisirpusių jų odelė lieka kietoka), bet juos galima ir sunokinti, geriausia - palikus keletui dienų šalia pomidorų arba bananų, kurie išskiria etileno dujas, nokinančias kitas daržoves ir vaisius. Beje, eksportui skirti persimonai dažniausiai ir skinami neprinokę ir nokinami dirbtinai - apdorojant juos anglies dioksidu.
Ar valgyti persimonus sveika? Dar ir kaip - juose gausu maistinių skaidulų - viename vidutinio dydžio persimone jų yra apie 6 gramai (paros skaidulų norma apie 20–25 gramai). Taip pat šios uogos turi daug antioksidantų: beta karotino (tai - vitaminas A, viename vaisiuje yra apie pusė rekomenduojamso dienos normos!), kuris ir suteikia persimonams ryškią oranžinę spalvą, vitamino C, bioflavonoidų, mikroelementų magnio ir kalio. Manoma, kad persimonai stiprina imuninę sistemą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių būklę, juos galima valgyti norint numesti ar nepriaugti svorio - nors ir saldūs, juose yra daug vandens ir skaidulų, todėl iš persimonų cukrus įsisavinamas pamažu, jie suteikia sotumo jausmo. Persimonai yra ir natūralus diuretikas - skatina šlapimo išsiskyrimą ir skysčių apykaitą, todėl teigiamai veikia inkstus ir padeda užkirsti kelią skysčių kaupimuisi organizme.
Mūsų šalyje persimonai paprastai valgomi niekaip neapdoroti, tačiau Azijoje juos įprasta ir džiovinti, ir virti arba kepti. Persimonais galima gardinti salotas, troškinius, iš jų virti uogienes, naudoti juos kaip bandelių ir pyragų įdarą - žodžiu, tinka visi apdorojimo metodai, kaip ir kitoms uogoms ir vaisiams. Jungtinėse Valstijose, tose valstijose, kur persimonai auginami, iš jų populiaru kepti pudingą (sakoma, kad skoniu jis primena moliūgų pyragą, paprastai būna patiekiamas su plakta grietinėle), o Mičelo mieste, Indianos valstijoje, net organizuojamas kasmetinis persimonų festivalis, kuriame rengiamos skaniausio persimonų pudingo varžybos. Beje, maistui vartojami ir persimono medžių lapai - iš jų verdama švelnaus skonio kvapni arbata, kuri Tolimuosiuose Rytuose laikoma labai naudinga sveikatai, dėl šiuose lapuose esančių mineralų ir įvairių biologiškai veiklių medžiagų.
Gardieji persimonai net buvo įpinti į Azijos ir Amerikos folklorą - vienoje japonų legendoje pasakojama, kad iš krabų mėsos ir persimonų minkštimo galima pagaminti nuodų (tai - mitas, persimonai nenuodingi ir niekaip nereaguoja su jūros gėrybėmis), korėjiečių tautosakoje teigiama, kad džiovinti persimonai atbaido tigrus, o viename Šiaurės Amerikos regione pagal šių uogų sėklos formą žmonės spėja orus. Sakoma, kad saukšto formos sėklos pranašauja sniegingą žiemą, smailios sėklos reiškia, kad laukia speigai, o sėklos dantytais krašteliais - kad žiema bus švelnesnė nei paprastai. Nors meteorologai į tokias “pasakas” žiūri labai skeptiškai, Amerikoje orų spėjimas pagal persoimonų sėklas yra gana plačiai žinomas paprotys. Tiesa, mums nevertėtų tikėtis, kad pirktiniai persimonai parodys, kokia žiema laukia - juk sėklų formavimąsi lemia sąlygos, kurioms persimonų uogos užaugo, o ne šalis, kur jos bus eksportuojamos.
Turbūt geriausia, kad ir kokios formos, spalvos ar dydžio bebūtų persimonai, pamiršti prietarus ir tiesiog mėgautis saldžiais ryškiaspalviais “svečiais” iš tolimų kraštų. Gera žinia ta, kad šios egzotinės uogos yra labai saugus produktas - nedirgina jautraus virškinamojo trakto, nealergizuoja, nepastebėta jokio reikšmingo šalutinio poveikio - net jei persimonų valgysite daug, tikriausiai blogiausia, kas nutiks, bus tai, kad persimonai jums tiesiog nusibos… iki kito sezono:)
@Gabija Lebednykaitė
