Nors šiuolaikiniai miestiečiai ir miestietės per Žolinę turbūt nebežoliauja ir surinktų augalų žiemai nedžiovina, sunegalavę dažnai vis dar prisimename lietuviškas vaistažoles - natūralioji medicina nepraranda populiarumo, priešingai, pastaruoju metu atrandama iš naujo. Taigi, kokių mūsų krašto vaistažolių pravartu turėti virtuvės spintelėje, kartais jei prastai pasijustume, arba jei tiesiog norite profilaktiškai stiprinti sveikatą?
Liepžiedžiai
Aromatinga liepžiedžių arbata - vienas populiariausių tradicinių gėrimų peršalus - jis skatina prakaitavimą, todėl jos rekomenduojama gerti karščiuojant. Tačiau liepų žiedai turi daugybę kitų naudingų savybių - tiesą sakant, juose slypi tikras mums mums naudingų medžiagų lobynas! Liepžiedžiuose randama eterinių aliejų, taip pat - tokių mikroelementų kaip vitaminas C ir karotinas, juose esama ir organinių junginių, vadinamų flavonoidais, kurie slopina uždegimus ir fitoncidų, galinčių naikinti bakterijas ir grybelius. Liepų žiedai ypatingi ir tuo, kad juose aptinkama fitohormonų, kitaip tariant, augalinių hormonų, kurie savo sudėtimi panašūs į moteriškus lytinius hormonus, todėl liepžiedžių arbatą naudinga gerti sutrikus menstruacijų ciklui. Na, o anksčiau minėtų veikliųjų komponentų dėka liepžiedžių nuoviras tinka kamuojant įvairiems sutrikimams - ne tik peršalus, bet ir sutrikus virškinimui, jei kamuoja stresas arba sutriko kraujotaka (teigiama, jog liepų žiedai stiprina kraujagyslių sieneles ir užkerta kelią venų išsiplėtimui).
Mėtos/pipirmėtės
Tai - išties universalus augalas. Mėtos bei į jas panašios, tik ryškesnio skonio ir kvapo pipirmėtės yra ir prieskonis (tinka gardinti sriubas, troškinius, salotas, net desertus), ir vaistas. Iš šių augalų ruošiama arbata - tikras sveikatos gėrimas, nes gerina virškinimą, malšina pykinimą, pilvo pūtimą.
Teigiama, kad pipirmėtės taip pat veikia nuskausminamai, ypač padeda kovojant su galvos skausmu. Ši vaistažolė taip pat turi antiseptinių savybių, žudo mikrobus ir gali padėti slopinti organizme vykstančius rūgimo procesus. Stipriu poveikiu pasižymi pipirmėčių eterinis aliejus, kuris yra koncentruotas produktas - jame yra daug mentolio, todėl jis pasižymi vėsinamuoju poveikiu. Pipirmėtės taip pat padeda sureguliuoti aukštą kraujospūdį, tačiau jei kraujospūdis žemas, jų reikėtų vartoti saikingai.
Gudobelės
Iš gudobelių žiedų bei vaisių galima virti arbatą - teigiama, kad ji stiprina kraujotakos sistemą, padeda gydyti širdies aritmiją, sureguliuoti kraujospūdį, kai kurių tyrimų duomenimis, net stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi, taip pat labai naudinga kenčiantiems nuo psichikos sutrikimų - depresijos, nemigos, neurozės. Beje, gudobelės vaisius galima tiesiog valgyti niekaip neapdorotus, kaip ir daugumą kitų vaisių, tiesa, jie sausoki ir pilni kauliukų, todėl mažai kas juos mėgsta… Vis dėlto paragauti verta, mat gudobelės labai maistingos - jų vaisiuose esama galingų antioksidantų, organinių rūgščių, pektinų, karotinoidų, riebalinio aliejaus ir įvairių mikroelementų. Kad šis gamtos turtas nenueitų vėjais, gudobelės vaisius su visais kauliukais galima sumalti ir jais pagardinti kepinius, glotnučius, uogienes, košes, įmaišyti į jogurtą.
Ramunėlės
Ramunėlių arbatos savo spintelėje turbūt turime daugelis. Šią vaistažolę drąsiai galime vadinti “klasikine” raminamąja priemone - ji ramina nervų sistemą, mažina dirglumą, padeda kovoti su stresu. Ramunėlės naudingos ir virškinimui, nes ramina sudirgusį skrandį, mažina pilvo pūtimą, be to, jos turi antiseptinį poveikį. Ramunėlių nuoviro kompresai padeda pailsinti pavargusias akis ir veiksmingai švelnina konjunktyvito simptomus. Ir tai dar ne viskas - ramunėlės skatina odos regeneraciją, todėl jų kompresai naudingi gydant žaizdeles, įbrėžimus ir nudegimus. Bej, šis augalas yra ir natūrali grožio priemonė - ramunėlių nuoviru galima skalauti plaukus, siekiant sustiprinti jų šaknis, sumažinti galvos odos pleiskanojimą ir suteikti plaukams šviesesnį atspalvį.
Čiobreliai
Miškuose augantys čiobreliai taip pat gali būti vartojami kaip prieskonis - daugeliui patinka svelnus, subtilus aromatas, kurio jie suteikia patiekalams, o čiobrelių nuoviras su medumi anksčiau buvo vienas populiariausių žiemos gėrimų - jis ramina ir sušildo, stiprina imunitetą. Vis dėlto kvapnusis čiobrelis yra kur kas daugiau nei švelni aromatinga žolelė - jame yra gausybė mūsų organizmui naudingų vaistinių medžiagų! Štai kokių biologiškai veiklių komponentų esama čiobreliuose: eterinių aliejų, flavonoidų, organinių rūgščių, vitamino C... nenuostabu, kad ši vaistažolė mums labai naudinga - ji šalina toksinus iš organizmo, ramina, gerina virškinimą, mažina skrandžio spazmus, reguliuoja žarnyno mikroflorą. Čiobreliai taip pat atpalaiduoja ir padeda užmigti. Jie gali būti naudojami išoriškai (dedami kompresai, pilama į vonią) arba geriami. Čiobreliuose esantys eteriniai aliejai (ypač timolis) gali sukelti alerginių reakcijų, pykinimą.
Tiesa, svarbu prisiminti, kad, nors vaistažolės yra natūralus produktas ir dažniausiai veikia švelniai, persistengti jomis gydantis nereikėtų - kai kurios vaistažolės turi ir pašalinį poveikį - pavyzdžiui, pernelyg gausiai vartojamos mėtos didina skrandžio rūgštingumą, o ramunėlės - sutrikdyti mėnesinių ciklą. Kai kurios žolelės gali sukelti alergijų ar slopinti kitų jūsų vartojamų vaistų poveikį, taip pat jas ypač atsargiai reikėtų vartoti nėščiosioms, nes šiuo laikotarpiu organizmas į žoleles gali reaguoti kitaip, nei įprasta. Kaip ir vaistų, vaistažolių atveju svarbus ir jų vartojimo laikas - prieš valgį ar po jo, dieną ar vakare - bei derinimas su maistu ir gėrimais. Nepamirškite atsargumo, saiko ir atsižvelkite į gydytojo ar vaistininko rekomendacijas - tuomet vaistažolės bus tikrai naudingos.
