Jų pėdomis sekantys kelionių organizatoriai „Veroturas“ ir „Kalnų upe“ žada atskleisti dar daugiau šios magiškos ir unikalios šalies bruožų.
Iš aukščiausio bokšto - į požeminius urvus
1-2 dienos - tarptautiniai skrydžiai.
3 diena - Oklandas: senieji kolonistų namai, parduotuvės ir restoranai, Karalienės gatvė, uosto įlanka, Edeno kalnas, televizijos bokštas „Sky Tower“, „Keli Tarltons povandeninis pasaulis“, miesto parkai:
Iki 1865 metų buvęs šalies sostine Oklandas įkurtas siauriausioje Naujosios Zelandijos Šiaurinės salos vietoje, tarp dviejų įlankų. Tai vienintelis pasaulio miestas, skalaujamas dviejų jūrų - Tasmanijos ir Ramiojo vandenyno. Iš abiejų pusių plytinčius vandenis ir miesto panoramą įmanoma aprėpti iš apžvalgos aikštelių, įrengtų ant užgesusių ugnikalnių, arba iš miesto simbolio – aukščiausio Okeanijoje statinio - 328 metrų televizijos bokšto „Sky Tower“. Iš keturių jo „lėkštėje“ įrengtų apžvalgos aikštelių vaiskią dieną vaizdas į miestą, jo apylinkes ir gretimas salas atsiveria net 82 kilometrų spinduliu. Beje, 1997-aisiais pastatytas „Sky Tower“ atsparus net 200 kilometrų per valandą greičio vėjui ir 7 balų žemės drebėjimams.
Aplink bokštą daugiaaukščiuose pastatuose sutelktas miesto kultūrinis gyvenimas, čia įsikūręs ir verslo centras. Tačiau apskritai didžiausiame Naujojoje Zelandijoje, pusantro milijono gyventojų turinčiame mieste daugiau vienaaukščių namų. Čia itin aiški anglosaksų įtaka: kolonijinio stiliaus pastatai, švara gatvėse ir dviaukščiai raudonieji autobusai... Kad ši vieta tikrai nepaprasta, rodo ir tai, jog Oklando pavadinimas puikuojasi geriausiai gyventi pritaikytų pasaulio miestų dešimtuke.
Svarbiausia miesto pramogų ir pirkinių vieta yra Karalienės gatvė, vietinių praminta „Auksine mylia“. Daugybė restoranėlių sukoncentruota ir uosto įlankoje. Beje, Oklandas garsėja kaip daugiausia privačių laivelių turintis miestas. Jais dėl palankių gamtos sąlygų gyventojai naudojasi daug dažniau nei europiečiai ar amerikiečiai.
Oklando centrą supa 14 vulkaninių kalvų, daugelis jų dabar paverstos parkais. Vulkaninės veiklos pėdsakai ryškūs net seniausiame jų - Domaino parke. Kadaise išsiveržusio ugnikalnio suformuotas reljefas - kuo puikiausias natūralios kilmės amfiteatras sporto aikštei, kurioje kasmet vyksta daugybė nemokamų koncertų.
Priemiestyje įrengtas „Keli Tarltons povandeninis pasaulis“ lankytojus vilioja galimybe patekti į povandeninį tunelį, virš kurio stiklinių sienų verda spalvingas rifų gyvūnijos bei ryklių ir rajų gyvenimas.
(Papildomos išlaidos: „Sky Tower“ - 15 Naujosios Zelandijos dolerių (NZD), „Keli Tarltons povandeninis pasaulis“ - 25 NZD.)
4 diena - Bombay Hilsas, Meremerė, Vaitomo urvai ir grotai, kruizas po ežerą oloje, Rotoruja:
Požeminio vandens srovių išgraužti Vaitomo kalkakmenio urvai sudaro šakotą 45 kilometrų ilgio požeminių grotų sistemą, kurioje turistus labiausiai užburia stalaktitų ir stalagmitų varvekliai bei požeminiai ežerai. Drąsuoliai, apsišarvavę neopreno kostiumais, užsidėję šalmus su lempelėmis, leidžiasi į žygį per vandenis pėsčiomis arba pripučiamomis valtelėmis. Dar kiti nutrūktgalviai nepraleidžia progos surengti ekspediciją į 100 gylio šachtas, kurias įmanoma pasiekti tik įsikibus virvių.
„Normaliesiems“ pritaikyta apšviesta ir patikimai apsaugota 2,5 kilometro ilgio požeminių urvų galerija. Vengiantys ekstremalių situacijų taip pat gali sėstis į valteles ir išplaukti į magišką kelionę po tris požemines - Švenčių, Vargonų ir Katedros - sales.
Prie Rotorujos ežero besiglaudžiantis to paties pavadinimo miestas - vienas populiariausių kelionių po Šiaurinę šalies salą tikslų. Iš žemės gelmių sklindantys sieros garai - geriausios rodyklės karštų versmių ir gydomųjų terminių baseinų link. Drauge su krištolo tyrumo upėmis ir ežerais - tai viena pagrindinių šios vietovės atrakcijų.
„Luošiai paliks ramentus, ligoniai pasveiks“, - apie gydomųjų mineralinių šaltinių poveikį dar 1903 metais skelbė Rotorujos valdžia. Nuo tų laikų du šaltiniai naudojami komerciniais tikslais. Pirmosios maudyklės prie didžiausio iš šaltinių buvo atidarytos dar 1908-aisiais. Kompleksų, siūlančių purvo vonias ir mineralinių šaltinių procedūras, šiame regione daugiau nei 100. Vienas garsiausių - Polinezijos SPA, kurios teritorijoje trykštantys 33 ir 43 laipsnių šaltiniai kasmet privilioja tūkstančius ieškančiųjų sveikatos.
(Papildomos išlaidos: Vaitomo urvai - 25 NZD.)
Tarp reliktinių roplių ir kailiniuotų paukščių
5 diena - apžvalginė ekskursija po kultūrines ir vaizdingas Rotorujos vietas, Rojaus slėnis, vaivorykštinių ir rudųjų upėtakių tvenkiniai, vietos paukščiai ir šalies simboliai kiviai, visos Naujosios Zelandijos avių rūšys vienoje fermoje, demonstracinis avių kirpimas, maorių amatų ir kultūros centras Vakarevareva, terminio vandens ir geizerių rezervatai, maoriška vakarienė, tautinės dainos ir giesmės:
Parkas „Rainbow Springs“ - savotiška zoologijos sodo atmaina. Čia lankytojams neišdildomą įspūdį padaro krištolo skaidrumo vandenyse plaukiojantys vaivorykštiniai, tigriniai, rudieji ir kitokių rūšių upėtakiai, kuriuos leidžiama šerti. Čia apsilankiusieji gali tvirtinti matę prieš 225 milijonus metų Žemėje gyvenusių dinozaurų palikuonis. Tokiais laikomi šioje vietoje auginami ropliai tuataros, natūraliai besiveisiantys tik Kuko sąsiauryje esančioje mažytėje Stefenseno saloje. Šie gyvūnai vieni iš rečiausių žemės padarų, tad saugant jų ramybę į salą galima patekti tik turint specialų leidimą.
„Rainbow Springs“ taip pat garsėja auginamais Naujosios Zelandijos simboliais - besparniais, beuodegiais naktinio gyvenimo būdo paukščiais kiviais. Šalį pradėjus apgyvendinti baltiesiems, šie į plaukus panašių plunksnų paukščiai atsidūrė ties išnykimo riba. Tokią fatališką grėsmę jiems kėlė imigrantų atsivežtos katės. Ir dabar kivių laisvėje beveik neišlikę, jų kolonijos telkiasi rezervatuose ir zoologijos soduose.
Dar vienas turistų mėgstamas objektas – „Agrodome Leisure Park“ - vienai šeimai priklausanti ferma, kurioje galima pamatyti visas Naujojoje Zelandijoje auginamų rūšių avis. Be to, tris kartus per dieną čia įgūdžius demonstruoja avių kirpėjai. Turistų akyse švelniavilnės kailio netenka rekordiniu greičiu. Parke siūloma ir Naujojoje Zelandijoje išrasta ekstremali pramoga - zorbas. Pramogautojai sodinami į didelį plastikinį rankų darbo tuščiavidurį rutulį ir paleidžiami nuo kalvos...
Rotorujos regiono pietūs garsėja dviem įžymybėmis: Vakarevarevos draustinio maorių amatų ir kultūros centru bei terminių vandenų bei geizerių rezervatu. Centre yra surinkti maorių rankų darbo pavyzdžiai. Ši tautelė labiausiai išpuoselėjo medžio drožybą, kaulų ir akmens raižybą, pynimą ir audimo meną. Naujosios Zelandijos negalima palikti neišgirdus maorių vyrų atliekamų hakų. Tai šios tautelės ritualiniai karo šokiai ir dainos, lydimi bauginančių grimasų ir magiškų judesių, kadaise skirtų priešui atbaidyti. Net istorijos vadovėliuose užfiksuotas faktas apie II pasaulinio karo laikais Afrikos Šiaurėje išlaipintą maorių batalioną, kuris hakomis atbaidė vokiečių tankus.
Dalyvausiantiems maoriškoje vakarienėje tikriausia teks paskanauti mėsos ir daržovių troškinio, ruošiamo rankų darbo induose, kaitinamuose ant lavos akmenų.
Vakarevarevos draustinyje galima pamatyti patį didžiausią šio regiono geizerį Pohutu, kurio karštosios versmės trykšta net iki 30 metrų aukščio.
(Papildomos išlaidos: šou avių fermoje 15 NZD, Vakarevareva - 21 NZD, maorių koncertas - 78 NZD.)
Iš viršaus - į banginių nugaras
6 diena - Taupo ežeras, Tongariro nacionalinis parkas, vulkaninis kalnas Ruapehus, Bulls ir Foxton miesteliai, nakvynė Velingtone:
Didžiausias šalies ežeras Taupo (606 kv.km) susiformavo užgesusio ugnikalnio krateryje, 357 metrų aukštyje. Apsuptas gelsvo smėlio krantais ir uolėtų įlankų, jis garsėja ne tik puikiais vaizdais, daugybe terminių versmių aplinkui, bet ir puikia žūkle: Taupo ir aplinkinių ežerų vandenyse veisiasi įvairių rūšių upėtakiai.
Giedrą dieną nuo ežero krantų matyti į UNESCO paveldo sąrašą įtraukto Tongariro nacionalinio parko įžymybės - trys veikiantys vulkanai. Tarp jų pats aukščiausias Šiaurės salos kalnas - 2797 metrų Ruapehus. Visus metus ugnikalnį dengia sniegas ir ledynai. Vakariniame kalno šlaite žiemą (birželio-rugsėjo mėnesiais) veikia garsiausias šalyje slidinėjimo centras Vakapapa. Slidininkams ir snieglentininkams čia įrengta apie 300 įvairaus sudėtingumo trasų, vasarą kalną šturmuoja žygeiviai.
7 diena - Kuko sąsiauris, Naujosios Zelandijos pietinė sala, Kaikura, Kraistčerčas:
Keliantis sąsiauriu į pietinę salą iš vandens atsiveria puikus piečiausios pasaulio sostinės Velingtono, vietos gyventojų vadinamo „Vėjų miestu“, vaizdai su paplūdimiais, uolėtais krantais ir medinėmis vilomis.
Beveik visi maršrutai po pietinę salą pradedami Pinktone. O Kaikura turistų atakuojama dėl galimybės išvysti vandenyno milžinus banginius. Mieste daugybė su šiais jūrų žinduoliais ir kadaise čia vykusia jų medžiokle susijusių vietų. Beje, kašalotus, orkas ir nesuskaičiuojamus delfinų būrius miestelio apylinkėse galima pamatyti net nuo krantų, tačiau dar iš arčiau jais pasigrožėti siūloma nuo katerių denių, pro mažų lėktuvėlių langus ar dalyvaujant povandeninėse nardymo ekspedicijose.
Kraistčerčas - pats gražiausias iš senųjų Naujosios Zelandijos miestų. Vykstant iš pietinės salos dalies į jį tektų važiuoti pirmaisiais pasaulyje tuneliais, išraustais tiesiai per vulkano kraterį. Angliško kolorito miestelyje verta pamatyti Katedros aikštę ir pačią Šv. Kristaus katedrą, Menų centrą, Vyriausybės rūmus, Kenterberio muziejų ir angliško stiliaus botanikos sodą, kuriame kasmet rengiami gėlių festivaliai.
Nerimstanti demono širdis
8 diena - Tekapo ežeras, Gerojo Ganytojo bažnyčia, Kuko kalno nacionalinis parkas, Lindis tarpeklis, Kvinstonas:
Tekapo ežero link važiuojama per Kenterberio lygumas - sausiausias ir lygiausias Naujosios Zelandijos vietas. Tekapas - pats švariausias Pietų pusrutulio ežeras ir įvairių vandens sporto rūšių rojus.
Pasigrožėti aukščiausia Naujosios Zelandijos viršūne vykstama į Kuko kalno (Aorakio) nacionalinį parką. Beveik 40 proc. parko padengta ledynais ir net 19 jame esančių kalnų iškilę daugiau nei 3000 metrų. Pati aukščiausia - 3764 m Kuko viršūnė pirmąsyk buvo nugalėta 1894 metais. Į kvapą gniaužiantį aukštikalnių reginį turistai gali pasidairyti iš apžvalgos aikštelių arba pakilę lengvaisiais lėktuvėliais.
Prie Vakatipo ežero esantis kalnų grandinės supamas Kvinstonas vadinamas viena gražiausių vietų pasaulyje. Kadaise aukso ieškotojų įkurtas miestelis dabar laikomas tarptautine atostogų vieta - čia propaguojamos visos nuotykių teikiančios pramogų rūšys. Dėl to Kvinstonas buvo pramintas Naujosios Zelandijos nuotykių sostine. Vasarą čia koncentruojasi ekstremalių vandens pramogų mėgėjai, žiemą - slidininkai. Bet kuriuo metų laiku miestelyje bus pasiūlyti šuoliai guma nuo 43 metrų tilto ar skrydis nuo kalno parasparniu.
9 diena - Vakatipu ežeras, Kingstono ir Mosburno miesteliai, Homero tunelis, Kledau kanjonas, didingas Mitros kalnas, kruizas laivu Milfordo sąsiauriu, Elingtono ir Holifordo slėniai, Kvinstonas:
Vakatipu ežeras - vienas unikaliausių pietinės salos objektų – itin švarus ir gilus (400 m). Pagal maorių legendą jame iki šiol nerimsta demono širdis. Kitados demonas pagrobė gražią maorių merginą ir dėl to buvo prakeiktas. Dabar jo širdis tvinksi ežere. Sulig kiekvienu jos dūžiu - kas penkias minutes - ežero lygis pakyla 7 centimetrais ir vėl nusileidžia.
Ilgą laiką geležinkelio ir garlaivių stotele buvusį Kingstoną dabar garsina 75 minutes trunkančios išvykos senoviniu traukiniu, kuriame keleivius aptarnauja senoviniais palydovų kostiumais vilkintis personalas.
Fjordlandas - didžiausias šalies nacionalinis parkas ir drėgniausia vieta Žemėje: jo teritorijoje plyti atogrąžų miškai, tyvuliuoja 5 dideli ežerai, o jūros vandenis į salos gilumą atplūsta per 14 fjordų. Šis regionas tiesiog perpildytas gamtos fenomenų, todėl net tokioje gražioje šalyje kaip Naujoji Zelandija laikomas viena nuostabiausių vietų. Labiausiai fotografuojamas jos objektas - aukščiausia parko vieta - Mitros viršūnė. Dėmesį šis 1492 aukščio kalnas patraukia vyskupo mitrą primenančią formą.
Parko simboliu laikomas
Milfordo sąsiauriu vadinamas 16 kilometrų ilgio fjordas. Geriausia jo krantais pasigožėti nuo laivo denio. Pro keleivių akis praslenka kalnai ir krioklių gijos. Dažnai pavyksta išvysti delfinus, ruonius ir storasnapius pingvinus. Jei laivas turi povandeninę „observatoriją“, įmanoma pamatyti juoduosius ir raudonuosius koralus, jūrų žvaigždes ir įvairiaspalvių žuvų.
Važiuojantys Milfordo sąsiaurio link būtinai kirs 1200 metrų Homero tunelį.
(Papildomos išlaidos: kruizas Milfordo sąsiauriu - 60 NZD.)
Tarp ledynų ir atogrąžų miškų
10 diena - Kvinstonas; laisva diena papildomai veiklai. Galima nusileisti kalnų upe, pailsėti, apsidairyti po apylinkes.
11 diena - Vanakos ežeras, Kavarau Gorgės apylinkės, Hasto perėja, Vestlando nacionalinis parkas, Franco Josefo ir Fokso ledynai:
Vasarą vaizdingų krantų ir įlankų ežerą Vanaką užplūsta irkluotojai, meškeriotojai ir vandens slidininkai. Žiemą estafetę perima kalnų slidininkai ir snieglentininkai. Daugeliui žygeivių ežero pakrantės - kvapą gniaužiančių maršrutų starto aikštelė. Beje, Vanakos apylinkėse įkurtas didžiausias šalies slidinėjimo kurortas Treble Kounas, į kurį birželio-rugsėjo mėnesiais treniruotis atvyksta geriausi pasaulio kalnų slidininkai.
Kavarau Gorgės apylinkėse saugomi didžiosios aukso karštligės reliktai. Pirmieji šio tauraus metalo ieškotojai šias vietas atrado 1860-aisiais.
Vestlando nacionalinį parką garsina iki 3500 metrų siekiantys kalnai ir ledynai, tankūs atogrąžų miškai, nuostabūs ežerai ir jūros lagūnos. Įdomu, kad natūralios aplinkos beveik nepakeitė nei aukso ieškotojai, nei po jų užplūdę nausėdijų kūrėjai.
Parke patys didžiausi iš šešiasdešimties - Fokso ir Franco Jozefo - ledynai vilioja keliautojus, tačiau be patyrusio vedlio į juos kopti nepatartina.
12 diena - Vestlando nacionalinis parkas, Artūro perėjos nacionalinis parkas, Kraistčerčas:
Viduryje Naujosios Zelandijos Pietų Alpių esantis 1170 kv. km ploto Artūro nacionalinis parkas, šalyje šeštasis pagal dydį, yra įdomus klimato ir reljefo kontrastais. Vakarų pusėje turistų pamėgti kalnai su srauniomis upėmis ir kriokliais ribojasi su žaliomis kalvomis ir vešliais atogrąžų miškais. Sausoje rytinėje pusėje dominuoja buksmedžių miškai ir platūs žemupiai. Lankytojus labiausiai domina unikali šių vietovių gyvūnija (pavyzdžiui, dėmėtieji kiviai) ir visokiam amžiui pritaikytos kalnų laipiojimo trasos.
13 diena - važiuojame į oro uostą, skrydis į Europą.
14 diena - grįžtame į Lietuvą.
Parengė Ramunė Žukauskienė
Kelionių vadovo nuotr.
„Laisvalaikis“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
