Velykų vaišės ir spalvingi margučiai ant jūsų stalo

„Įvairių tautų kosmogoniniuose mituose, etnologinėse sakmėse aiškinama, kad pasaulis atsirado iš stebuklingo paukščio kiaušinio. Paukštis atnešdavo pavasarį – išsigelbėjimą nuo šalčio ir bado, todėl buvo sudievintas. Pirmąjį kiaušinį, rastą pavasaryje, senovėje aukodavo gamtos jėgoms, atbundančioms naujam gyvybės ciklui. Dažydavo jį raudonai – kraujo ir ugnies spalva“, – pasakoja etnologas prof. L. Klimka straipsnyje „Senoviškieji Velykų papročiai“. Pasak profesoriaus, margučio marginime dažnos paukščio pėdelės – prosenoviškos dievybės ženklas. Dar ši begalinė aplinkui einanti juosta sudaroma iš spinduliukų pusapskritimių – matyt, tekančios ir besileidžiančios saulės simbolių. Nenutrūkstanti jų seka perteikia bėgančio laiko idėją, ciklinę laiko sampratą, būdingą žemdirbiškos kultūros tautoms. Dažnai laiko juosta margutį dalija pusiau. Viršuje dangus, jame – dienos saulė. Apačioje – požemio marios. Kiaušinio šonuose randama daugiau su saule susijusių simbolių, lygiadienių opozicijos ženklų, pasaulio modelis, pasaulio medis, atspindintis mitinės Visatos tridalę vertikaliąją struktūrą.

Sunku atspėti, ką turėjo galvoje žmogus, išbrėžęs pirmąjį ženklą ant aukojimui skirto kiaušinio. Viena tikra – tuo metu jam tai buvo svarbu... Pakartoję vašku ar peiliuko rėžiu šį simbolį, prisiliesime prie tolimo laiko, sustingusio ties tautos istorijos ištakomis, nutiesime tiltą per kartų kartas ir šimtmečius.

Per šv. Velykų šventę būdavo svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip stalą dengiame, bendraujame su aplinkiniais. Margučių marginimo ritualas, jų ridenimas svarbus būdavo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Šią savaitę restoranuose „Forto dvaras“ pristatomi Velykiniai valgiai, lankytojai gali susipažinti su margučių marginimo simboliais ir jų prasmėmis.

Velykų valgiaraštis margas ir turtingas. Silkės suktinukai su grybais ir keptomis bulvėmis – pasninko patiekalas. Savaitę prieš Velykas, nuo Verbų sekmadienio, prasideda Didžioji savaitė. Tai pasninko savaitė, kurios kulminacija – Didysis penktadienis. Ypač šią dieną dažnas prisilaikydamas senųjų tradicijų atsisako sočiau pavalgyti.  

Kiaušiniai yra Velykų stalo būtinas atributas. Restorano virėjai siūlo tris skirtingo skonio įdarus.

Turtingesnis ūkininkas per Velykas ant stalo dėdavo virtą kiaulės galvą. Kiaulienos nugarinės kepsnys su grybų įdaru skirtas norintiems sočiau pavalgyti.

Balandžio mėnuo būdavo dar vadinamas Sultekiu, tad Velykų valgius dera užgerti šviežia beržų sula.

„Forto dvaro“ restoranuose galite įsigyti margučių, jų padovanoti savo artimam žmogui. Tradiciškai svogūnų lukštais marginto suvenyrinio margučio kaina 1 Lt. Už 4,50 Lt įsigysite tautodailininkės Nijolės Jurėnienės tradiciniais raštais puoštą autorinį įvairiaspalvį meno kūrinį. Autorė margučius dažo vašku, skutinėja, puošia šiaudais nuo 1968-ųjų metų ir kasmet sukuria iki 500 vienetų unikalių gražuolių.

Per Velykas, balandžio 16 dieną, nuo 15 iki 17 val., margučiai bus ridenami visuose restoranuose „Forto dvaras“ (Pilies g. 16 ir J. Kubiliaus g. 16, Vilniuje; N. Sodo g. 1, Klaipėdoje; Savitiškio g. 61, Panevėžyje).

Meniu.lt ir „Forto dvaro“ informacija