Faktai
Uoliniuose kalnuose rasi ko tik nori - dykumose stūksančių vienišų plokščiakalnių, visada sniegu padengtų viršukalnių, miškingų kalvų, geležies nudažytų ryškiai raudonų uolų, ledkalnių ir daugybę įvairiausių rūšių gyvybės. Kalnuose klimatas vyrauja nuo beveik atogrąžų karšto iki pasiutusiai šalto (minus trisdešimt ir daugiau laipsnių) - priklauso nuo metų laiko ir aukščio. Uolinių kalnų viršūnės siekia 4 ir daugiau kilometrų, o kalnų grandinės susiformavo maždaug prieš 570 milijonų metų. Kai kurie kalnai - vulkaninės kilmės.
Uoliniuose kalnuose kasmet - apie 320 saulėtų dienų, tad čia - visai neblogos klimato sąlygos gyventi, atostogauti ir pramogauti.
Sveikuolių pramogos vasarą
Kai tik nesninga, kalnuose sutiksi įvairiausių keistuolių. Vieni šiaip su šeima gamta gėrisi, kai kas piešia, treti mineralų ieško, ketvirti sportuoja. Sporto šakų - kiek tik nori. Tačiau dažniausiai amerikiečiai tiesiog vaikštinėja - geras pasivaikščiojimas kelių kilometrų aukštyje stačiais kalnų takeliais puikiai atstoja poros valandų prakaitavimą sporto salėje. Bandote įsivaizduoti, kaip storuliai amerikiečiai pūškuoja siauromis perėjomis? Geriau ir nebandykite. Tai, kad Jungtinėse Valstijose pilna storulių - mitas, bent jau kalnų regionuose. Čia gyvenantys kaip tik pasižymi itin gera sveikata, o tai leidžia daugeliui dalyvauti įvairiausiuose keistuose sporto maratonuose. Pavyzdžiui, bėgti 100 mylių distanciją kalnų takeliais per upokšnius ir uolas dieną naktį, nesvarbu, lytų, snigtų ar termometro stulpelis pakiltų virš 35 laipsnių Celsijaus, arba dalyvauti keistose triatlono varžybose - užbėgti į daugiau nei keturių kilometrų aukščio kalną, nuo jo nusileisti parašiutu, o finišą pasiekti plaukiant kalnų upe.
Tie, kas nenori bėgti, šoka ant kalnų dviračių ar bando sprandus nusisukti su specialia įranga
ropšdamiesi į stačias uolas. Kiti čiumpa alaus ir sėda į guminius gelbėjimo ratus, kuriais atsipalaidavę plaukia srauniomis upėmis, tuo tarpu kiti upių teikiamų pramogų mėgėjai įtemptai irkluoja kanojas ir gumines valtis, stengdamiesi išvengti povandeninių akmenų. Treti į tą pačią upę įsibridę žvejoja, nors tai smagiau daryti tykiuose ir velniškai šaltuose kalnų ežeruose.
Prie ežerų - daugybė kempingų, kuriuose pasistatysi palapinę, gausi karštą dušą ir saugomą aikštelę automobiliui pasistatyti. Vieta kempinge - nuo 8 iki 25 dolerių, keltuvas į kalną - 15 dol., pusės dienos išvyka upe gumine valtimi - nuo 38 dol., dviejų valandų jodinėjimas žirgais - apie 50 dol. ir taip toliau.
Karštos vonios žiemą po atviru dangumi
Šiuo metų laiku Uoliniai kalnai dengiasi sniegu, tad gamtoje sutiksi vis daugiau medžiotojų ir vis mažiau turistų. Nušaunama šimtai briedžių ir elnių, kurių populiacijos didumu galima įsitikinti Išvykus toliau nuo miestų kalnų keliais. Knibždėte knibžda!
Vietiniai neįsivaizduoja žiemos be sniego pramogų. Beveik visi, gyvenantys kelių kilometrų aukštyje, - slidinėjimo ar snieglenčių maniakai, jaunimėlis lenktyniauja motorinėmis sniego rogėmis, o sporto profesionalai pasinaudodami kirtikliais kopia į ledkalnius, užšalusius krioklius. Giliai kalnuose žiema tęsiasi nuo spalio iki gegužės pabaigos, sniego čia – iki kaklo. Jis purus ir lengvas - idealiai tinkantis slidinėti ir kitoms žiemos pramogoms.
Daugelis kalnų zonoje gyvenančių amerikiečių vasaromis sunkiai dirba tam, kad visą žiemą praleistų su slidinėjimo apranga. Šaltuoju sezonu į Kolorado, Jutos, Montanos slidinėjimo kurortus suplūsta sniego mėgėjai iš visos Amerikos ir kitur.
Šie kurortai - ištisi pramogų miestai, kuriuose rasi kokių tik nori malonumų, pradedant žiemos sportu, baigiant naktinio gyvenimo linksmybėmis. Į tokius pasaulinio garso slidinėjimo kurortus, kaip Aspenas, suvažiuoja ir garsūs, ir turtingi, ir tikri kalnų fanatikai, pasiryžę įveikti sudėtingiausias viršukalnes. O po gero sporto - įdomus atsipalaidavimas. Pavyzdžiui, mirkimas karštuosiuose šaltiniuose, kurių Uoliniuose kalnuose trykšta daugybė. Karšto mineralinio vandens baseinai įrengti dažniausiai po atviru dangumi - guli didžiulėje garuojančioje vonioje ir stebi baltas kalnų viršūnes bei po jas ropinėjančius žmogeliukus.
Iš traukinio - į aukso kasyklą
Yra daugybė būdų susipažinti su kalnais. Nenorite varginti kojų? Šokit į džipą ir aplėkit apylinkes net neieškodami padoraus kelio. Romantiškesni rinksis keliones ant žirgo. Vaizdai čia - įspūdingi. Šniokščiantys kriokliai, galybė kalnų gėlių, visur šmirinėjančios voveraitės...
Vis dėlto tarp turistų bene populiariausias būdas pamatyti kalnus iš arti - kelionė senoviniais traukiniais. Tai autentiški nedidukai dar XIX a. važinėję anglimi varomi traukiniai, kurie nelabai greiti - šimtą kilometrų įveikia per beveik 4 valandas. Tačiau atrodo jie įspūdingai ir dar įspūdingiau pūškuoja. Bėgiai šiems traukiniams buvo nutiesti tada, kai kalnuose knibždėjo aukso ir sidabro ieškotojų. Iki šių dienų įvairiose Uolinių kalnų vietose išlikusios, tiesa, nebeveikiančios, aukso ir sidabro kasyklos, malūnai, kuriuose kadaise buvo skaldomos uolos, kalnakasių miesteliai, dabar virtę vertais pamatyti miestais vaiduokliais. Nustembi pamatęs, kokiose neįtikėčiausiose vietose galima pastatyti namą arba kokios gilios gali būti kalnakasių šachtos. Kalnuose praeitis populiari: kurortiniuose miesteliuose daugybė antikvarinių daikčiukų parduotuvių, prekyviečių, kur gali įsigyti karalienės Viktorijos laikų apdarų, elegantiškų skrybėlių. Čia pamatysi ir istorinių prieš šimtą metų veikusių viešnamių, rasi su klestėjusia prostitucija susijusių žaismingų suvenyrų.
Tarp vietinių sklinda kalbos, kad per visus kalnakasybos metus iš Uolinių kalnų išgabenta vos penktadalis čia glūdinčių brangiųjų metalų. 80 proc. aukso ir sidabro - vis dar giliai po žeme, tačiau visa tai iškasti šiais laikais neapsimokėtų, nes tektų mokėti itin dideles algas pavojingą darbą dirbantiems kalnakasiams, gauti daugybę leidimų, be to, didžiulius mokesčius atsiimtų valstybė. Vis dėlto galima surasti keletą vietelių, kuriose susipažinsi su kalnakasyba - nusileisi į šachtą, pabandysi plauti auksą, sužinosi, kokiomis sąlygomis prieš daugiau nei šimtą metų gyveno ir dirbo aukso ieškotojai.
Beveik kaip Europoje...
Keista, bet ir už tūkstančių mylių gali jaustis kaip namie: Kolorado pietų viršukalnėse kopinėji kaip Italijos Alpėse, dažnas kalnų miestelis primena Šveicariją, tvarkingi, gražiai prižiūrimi nedideli namukai atrodo kaip vokiečių gyvenami. Jokio smogo, dangoraižių ir kitų stereotipinių JAV atributų. Tik žmonės čia kur kas draugiškesni nei Europoje.
Amerikoje vis populiarėja vynuogynų veisimo menas. Dabar nieko nenustebinsi vynu iš Kalifornijos vynuogynų, tačiau vyndarystė atgimsta ir kitose kalnuotose valstijose. Kodėl ne, juk čia puikios klimato sąlygos, pakankamai saulės ir ne per daug drėgmės gaminti „Perlot“, „Shardonnay“, „Riesling“ ir „Cabernet“ vynuogių vynus. Vien Kolorade - per 50 vyninių, kai kurios iš jų - jau pelniusios pasaulinį pripažinimą.
Lina Pliopytė
Linos Plioplytės nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt
