Kurdami kaimo turizmo sodybas bei plėsdami šį verslą kaimo žmonės bene daugiausia problemų patiria organizuodami svečių maitinimą. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) pastangomis pavyko pakoreguoti iki šiol galiojusias taisykles ir kartu gerokai palengvinti kaimo turizmo sodybų šeimininkų darbą.
Tvirtinama nauja tvarka
„Kaimo turizmo versle yra trys esminiai dalykai: svečių apgyvendinimas, pramogos ir maitinimas. Daugelyje kaimo turizmo sodybų iki šiol nėra teikiamos visavertės maitinimo paslaugos. Tuo tarpu pačių didžiausių šio verslo objektų savininkai yra įsteigę įmones – kavines, valgyklas ir maitinimą organizuoja pagal tokioms įmonėms keliamus reikalavimus. Tačiau šiuo keliu eiti pajėgūs tik stipriai savo verslą išvystę sodybų šeimininkai. O mažesnių sodybų savininkams iki šiol buvo labai sunku teikti visavertes maitinimo paslaugas, nes keliamus reikalavimus buvo sunku įgyvendinti dėl itin griežtai reglamentuotų maisto kokybės kontrolės, virtuvių bei maitinimo patalpų įrengimo ir kitų taisyklių“, – teigia LKTA prezidentė Regina Sirusienė.
Prieš kurį laiką šią problemą pavyko iš esmės išspręsti: sudaryta bendra darbo grupė parengė naujus maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose reikalavimus. Į šią grupę įėjo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai. Parengtas reikalavimų projektas netrukus bus patvirtintas.
„Šis projektas reglamentuoja kur kas liberalesnę nei iki šiol svečių maitinimo tvarką. Maisto higienos, kokybės, maitinimo kultūros reikalavimai ir toliau lieka aukšti, tačiau atsisakyta kai kurių kaimo sąlygomis sunkiai įgyvendinamų techninių reikalavimų, keliamų virtuvės įrangai, ir, kas svarbiausia, kaimo turizmo sodybų šeimininkams suteikiamos didesnės galimybės panaudoti savo ūkyje išaugintus produktus svečiams maitinti. Būtina įsidėmėti – jei sodybos šeimininkas svečiams maitinti naudoja savo ūkio produktus, pagal visus galiojančius įstatymus, jis atsako už maisto kokybę bei galimus nekokybiško maisto vartojimo padarinius. Tačiau sodybos šeimininkas turi teisę parduoti sodybos svečiui, pačiam besigaminančiam maistą, ūkyje užaugintus kokybiškus produktus, ir tada atsakomybė už maisto naudojimo pasekmes tenka maisto gamintojui, tai yra svečiui“, – sako R.Sirusienė.
Kai svečiai gaminasi patys
Pagal naujai įsigaliosiančias taisykles, sodybos skirstomos į tris maitinimo paslaugas atspindinčias kategorijas: 1) jokių maitinimo paslaugų neteikiančias sodybas, kuriose gyvenantys svečiai maitinsis kitur esančiose viešojo maitinimo įstaigose; 2) sodybas, kuriose bus sudarytos sąlygos svečiams patiems gaminti maistą; 3) sodybas, kuriose svečiams teikiamos visavertės maitinimo paslaugos.
Pasak R. nSirusienės, naujieji reikalavimai galios tik trečiajai sodybų grupei (maistą svečiams gamins sodybų šeimininkai arba jų pasamdyti žmonės). Sodybose, kuriose svečiai gaminsis maistą patys, įrengiamoms virtuvėlėms reikalavimai kol kas nėra reglamentuojami, bet LKTA prezidentė primygtinai pabrėžia: absoliučiai visose kaimo turizmo sodybose būtina paisyti higienos normų bei laikytis švaros.
Trakų rajono Jovariškių kaime esančios kaimo turizmo sodybos šeimininkas bei LKTA Trakų rajono skyriaus pirmininkas Antanas Gedvilas teigia, kad kol kas gana daug svečių linkę maitintis patys. Sodybose svečiams skirtuose kambariuose dažniausiai įrengiamos mini virtuvėlės. Tokioje virtuvėlėje būtinai turi būti tvarkingų indų, stalo įrankių, maža viryklė, kriauklė, šaldytuvas ir, žinoma, sanitarinių priemonių – indų ploviklių, šveitiklių, kempinių ir kt. Sodybų šeimininkai, kurdami paprastesnę sodybą ir taupydami lėšas, gali įrengti vieną virtuvę keliuose kambariuose ar nameliuose besiilsintiems svečiams, tačiau siekiantys įsteigti aukštesnio lygio sodybas žmonės šiuo modeliu vargu ar turėtų vadovautis. Schema: „daug svečių – viena virtuvė (dušas, tualetas ir t. t.)“ labiau tinka steigiantiems tik vasarą veikiančius kempingus, vietas palapinėms statyti.
Pravažiuojančiųjų maitinti negalima
Poilsiautojus maitinantys sodybų šeimininkai taip pat turi žinoti, kad jie gali maitinti tik pas juos įsikūrusius poilsiautojus, o ne pravažiuojančius turistus.
„Kartais žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad savo sodyboje galės maitinti ne tik pas juos įsikūrusius poilsiautojus, bet ir ištisus pro šalį autobusais važiuojančius turistų būrius ar palei sodybą keliaujančias dviratininkų, baidarininkų grupes. Tai būtų galiojančių norminių aktų pažeidimas. Norėdamas maitinti pašalinius, ne sodyboje besiilsinčius asmenis, sodybos šeimininkas turėtų steigti atskirą įmonę ir kurti kavinę arba valgyklą. Antraip sodybų savininkai rizikuoja susilaukti griežtų Valstybinės mokesčių inspekcijos sankcijų“, – tvirtina R. Sirusienė. Jos teigimu, išimtys gali būti taikomos tik tiems poilsiautojams, kurie nors ir nenakvoja sodyboje, bet naudojasi jos teikiamomis paslaugomis – išsinuomoja valtį, pirtį ir pan. Tokiems svečiams visiškai legaliai galima teikti ir maitinimo paslaugą.
Šiais metais, vertinant kaimo turizmo sodybas 2006 metams ir teikiant atitinkamą sodybos kategoriją žyminčius „gandriukus“ (kurie nurodomi, sodybas pristatant LKTA leidžiamuose kataloguose, internetiniame puslapyje), bus atsižvelgiama ir į sodybos pritaikymą teikti maitinimo paslaugas. Sodybos, kuriose svečiai nebus maitinami bei neturės sąlygų patys pasigaminti maistą, bus teikiama tik pati žemiausia – vieno gandriuko – kategorija.
Jei maistas atvežamas iš kavinės
Pagal naująsias taisykles į virtuves, kuriose sodybų šeimininkai arba jų pasamdyti virėjai gamina maistą svečiams, jokiu būdu negali būti įleidžiami poilsiautojai, norintys gaminti maistą patys. Tai būtų šiurkštus ir neleistinas higienos normų pažeidimas. Visi maistą poilsiautojams gaminantys žmonės privalo turėti asmens medicinines knygeles (sveikatos pasus) su žyma iš sveikatos priežiūros įstaigos „Dirbti leidžiama“. Pašaliniai asmenys į tokią virtuvę negali būti įleidžiami.
Kartais tose vietovėse, kur yra daug kaimo turizmo sodybų (Plateliuose, aplink Ignaliną, Trakus, Aukštadvarį ir kitur), svečiai maitinami susikooperavus. „Platelių miestelyje bei gretimame Beržore, kur yra keliolika kaimo turizmo sodybų, dalies jų svečiai ir šeimininkai naudojasi vienos Plateliuose esančios kavinės paslaugomis. Šios kavinės darbuotojai pagal užsakymą į kelių kilometrų spinduliu esančias sodybas greitai atveža maistą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai iš kavinių bei restoranų termosais gabenamas (ypač – žiemą) maistas atšąla. Tada svečiai nusivilia, nukenčia sodybos šeimininko prestižas“, – pasakoja R. Sirusienė. Be to, jos įsitikinimu, perleisti kavinėms maisto gaminimo paslaugą daugeliui sodybų šeimininkų neapsimoka: jie praranda nemažai pajamų.
Planuodamas pradėti kaimo turizmo verslą, kiekvienas sodybos šeimininkas turi nuodugniai susipažinti su galiojančiais ne tik sodybų įrengimo, bet ir svečių maitinimo reikalavimais. Tai padės išvengti daugelio vėliau galinčių kilti problemų.
Nauji maisto tvarkymo kaimo turizmo sodybose reikalavimai >>
„Valstiečių laikraščio" , Meniu.lt informacija
