Sunykusias Miškiniškes atstačiusios šeimynos siūlo kaimietiškai elegantišką poilsį

Ne vieną kaimo sodybą aplankę „VŽ Savaitgalio“ žurnalistai, atvykę į Miškiniškių kaimą Ignalinos rajone, buvo maloniai nustebinti: ir kaimo turizmo sodybą galima paversti provinciškai elegantiška ir žavia poilsiaviete. Tereikia darbo, fantazijos ir meilės.

Lankantis Miškiniškėse į akis pirmiausia krito tai, jog šio kaimo sodybos buvo  bene vienintelės iš matytų, neišpuoštos autentiškais ar neva autentiškais darbo  įrankiais: spragilais, vežimais, mediniais ratais, senoviniais lygintuvais ir pan. „Žmonės čia atvažiuoja ilsėtis. Netiesioginės užuominos apie darbą ar „dekoratyviniai priekaištai“ svečiams gali kelti jaudulį“, - juokauja Miškiniškių kaimo šeimininkai, Bagočiūnų ir Danilevičių šeimynos, prieš 15 metų atsikėlusios į šias miškingas vietoves.

Atstatė kaimą
Miškiniškių kaimas istoriją skaičiuoja nuo XVII a., kai čia įsikūrė du broliai, Lenkijos ir Lietuvos valstybės karo su Švedija metais slėpdamiesi nuo žudynių ir plėšimų. XX a., tarpukariu, kaimas išsiplėtė iki aštuonių trobų, jame gyveno apie 40 žmonių, tačiau, prasidėjus trėmimams ir Antrojo pasaulinio karo neramumams, jo gyventojai buvo priversti ieškotis saugesnių vietų. Ilgainiui kaimo neliko. Jį, pasakoja dabartiniai Miškiniškių savininkai, išstūmė „džiunglynai“ – vietovė apaugo krūmais, o iš senųjų namų teliko pamatai. Į Miškiniškes atsikėlusios darbščios šeimynos laiko negaišo ir, praslinkus 2 metams nuo idėjos verstis turizmu kilimo, prikėlė kaimą naujam gyvenimui. Surentė aukštaitiško stiliaus gyvenamąsias trobas, atstatė kluoną, kuriame
veikia sporto salė, sutvarkė beveik 50 ha apylinkę. Dabar Bagočiūnų ir Danilevičių šeimynos – vieno penkiaviečio namo, dviejų galų trobos (skaičiuojama kaip 2 šešiaviečiai namai), konferencijų salės, virš kurios įrengti 5 dviviečiai kambariai, ir kavinės savininkai. Visi šie namai, be ūkinių pastatų, ir vadinami Miškiniškių kaimu.

Jo aplinka, „VŽ Savaitgalio“ nuomone, sutvarkyta nepriekaištingai. Miškiniškės kruopščiai prižiūrėtos – šeimininkų rankos juntamos vos įsukus pro kiemo vartus. Vejas bei augaliją puoselėja sodininkas. Iki namelių svečiai žingsniuoja grįstais takais. Automobilius galima palikti erdvioje aikštelėje prie veikiančios kavinaitės arba prie pasirinktos gyventi trobos. Atida ir rūpestis atvykusiais svečiais juntami ne vien vaikštinėjant kieme ar trobose. Teko girdėti pasakojimą, jog, ankstyvą pavasarį negausiai kompanijai atvykus čia švęsti gimtadienio, administratorė po apylinkes sumaniusioms pasivaikščioti ponioms pasiūlė apsiauti botais – kad batelių nesusipurvintų. Turėjo jų daug ir įvairiausių dydžių.

Autentiškumo išliko
Trobų eksterjeras ir interjeras, pasakoja kaimo šeimininkai, – „autentiškai aukštaitiškas“. Vieną iš didžiausių Lietuvos regionų atspindi ir smulkios detalės, pavyzdžiui, aukštaitiškos lovatiesės. Atvykusieji kambariuose ras daugiau nei reikia įprastam poilsiui: kiekvienoje troboje įrengtos nedidukės virtuvėlės, daiktams pasidėti stovi spintos, galima pasišildyti užsikūrus krosnelę. Čia sąlytis su archaika baigiasi: vonios kambarių santechnika moderni, grindys šildomos elektra.

Miškiniškėse galima gyventi trobose arba kambariuose. Vienu metu, skaičiuojama, poilsiauti kaimelyje gali apie 50 žmonių.

„Tačiau tilptų ir šimtas“, – sako svetingi šeimininkai. Dažniausi kaimelio svečiai, šeimininkų teigimu, – verslininkai, čia jie mėgsta derinti poilsį ir darbą. Įrengta moderni konferencijų salė, kur gali dirbti iki 30 žmonių. Beje, televizorių kambariuose nėra, nes šeimininkai uoliai saugo svečių poilsį. Triukšmingais kaimynais skųstis neteks dėl dviejų priežasčių: trobas vieną nuo kitos skiria keli šimtai metrų, be to, triukšmingų, besilinksminančių kompanijų šeimininkai nepageidauja.

Vynas – kaimo užsakymu
Aktyviai pailsėti vietų čia taip pat apstu: veikia dvi pirtelės, modernioje sporto salėje galima žaisti krepšinį, tenisą ir net kabarotis uolų laipiojimo sienele. Pagalvota ir apie užkietėjusius žvejus: šeimininkai pasakoja, jog upėtakiai kimba kaimo teritorijoje tyvuliuojančiame tvenkinyje. Pageidaujantys jėgas gali išbandyti šaudydami iš lanko, mėtydami kirvius į taikinį. Siūloma minti dviračius ar plaukti kanoja. Balsingiesiems vakarais gali būti surengtas karaokė konkursas. O individualistai ar romantikai atsigaus uogaudami ir grybaudami nesibaigiančiuose Aukštaitijos miškuose.

Miškiniškėse veikiančioje kavinaitėje, be įprastų patiekalų, galima paragauti žalios plonai plaustytos elnienos (16 Lt), šernienos ar elnienos kepsnių (35-40 Lt), upėtakių (30 Lt). Prie kepsnių šeimininkai rekomenduos specialiai Miškiniškėms Vokietijoje gaminamo raudonojo arba baltojo vyno (butelis – 45 Lt).

Nors ūkininkauti kaime vietos apstu, tačiau daržo gėrybių šeimininkai neaugina – jas superka iš aplinkinių kaimų gyventojų. Papusryčiauti kavinėje galima už 15 Lt, papietauti – už 20 Lt, vakarienė kainuotų 25–40 Lt.

Mažieji poilsiautojai taip pat nebūtų nuskriausti. Akis paganyti galima ne tik į vaizdingas apylinkes, bet ir stebėti elnių, danielių, šernų, muflonų, kurtinių ir net plėšriųjų lūšių gyvenimą. Dėl saugumo jaudintis nevertėtų – visi gyvūnai ganosi erdviuose aptvaruose.

Anželika Giedra
Verslo žinios, 2005 07 08
Skaityti kitus „Verslo žinių savaitgalio“ straipsnius>> 

Miškiniškių sodybos asmeninio archyvo nuotr.