Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

„Stirniai“ – nereikliai ir vieningai draugijai

2005-07-28
Paskelbk savo straipsnį

Kiaurus metus poilsiautojų laukianti kaimo sodyba „Stirnelė“, įsikūrusi Stirnių ežero pakrantėje, savo tinklalapyje bando suintriguoti skelbdama, jog „išsiskiria puikiu senųjų tradicijų bei vertybių ir šiuolaikiškų patogumų deriniu“. Dėl tradicijų dvejonių apsilankius sodyboje neliko, tačiau dėl jų ir patogumų „puikaus derinio“ suabejojome.
Vykdami iš Vilniaus į Kraujelių kaimą Labanoro girioje, kur įsikūrusi poilsiavietė „Stirnelė“, užtruksite kiek daugiau nei pusantros valandos. Kelionės laikas neprailgs gėrintis neaprėpiamais Aukštaitijos miškais ir margaspalvėmis pievomis. Viešnagė neturėtų pabosti, jei vyksite su linksma kompanija, nes ši vieta ir skirta siautulingiems pobūviams rengti. Į poilsiavietę, užimančią apie 2 ha ploto, geriau atvykti dar nesutemus, kad nepasiklystum ir laiku padarytum reikiamą posūkį, kurį žymi medinis, miško fone beveik neišsiskiriantis kelrodis. Pasukus į miško taką akceleratoriaus pedalo smarkiau spausti nevertėtų, nes ežero pakrantėse, beveik visai ant kelio, gausu poilsiautojų, atostogaujančių palapinėse ir nameliuose ant ratų.

Kaimynams netrukdo
Laviruodami tarp palapinių privažiuojame Kraujelių kaimą. Jis, beje, labiau panašus ne į kaimą, o į ištuštėjusius kolektyvinius sodus – namai vienas šalia kito, jų nedideles teritorijas rėmina neaukštos tvorelės. Poilsiavietė „Stirnelė“ taip pat turi artimų kaimynų. Visai šalia, už tvoros, gyvena Viliaus ir Jolantos Baldišių, „Stirnelės“ šeimininkų, kaimynai. Tačiau jie dėl p. Baldišių pasirinkimo – teikti paslaugas linksmoms kompanijoms, – šeimininkų teigimu, pretenzijų dar nepareiškė. Reklamuojamų senųjų tradicijų čia per akis – keturi poilsiautojams skirti nameliai gausiai išpuošti archajiškais darbo įrankiais. Nameliai stilizuoti, kiekvienas papuoštas skirtingą kaimo veiklą atspindinčia atributika: vienas namas nukabinėtas su arkliais susijusiais daiktais – pasagomis, pakinktais ir pan., kitas – laukų darbų įrankiais – grėbliais, linų šukomis, dalgiais.

Be šiuolaikiškų patogumų
Apsidairę ieškome patogumų ir senųjų tradicijų derinio. Tiesą sakant, nelabai pavyksta rasti, nes tik dviejuose iš keturių namelių įrengti tualetai, o dušas, paaiškėjo, – visiems svečiams vienas. Taigi prispyrus reikalui tektų belstis į kaimyninio namelio duris. Todėl ir šeimininkai čia laukia vienos didesnės draugijos, o ne atskirų nepažįstamų grupelių. Nameliai įrengti kukliai. Kambariuose pastatyta po kelias dvivietes ar vienvietes lovas, spintukes, kėdes, žodžiu, komforto tikėtis nevertėtų. Pramogauti sodybos svečiams siūloma pirtyje, pasikaitinus galima atsigaivinti šalia esančiame tvenkinyje arba už jo tyvuliuojančiame ežere. Galima irkluoti   valtelę, pažvejoti, pasivažinėti arkliu traukiama brikele. Šeimininkai kaip vieną iš atrakcijų išskyrė ir romantiškų saulėlydžių bei ežere gyvenančių gulbių stebėjimą. Mažieji užsiėmimą rastų vaikams suręstame namelyje ar supdamiesi keleriomis įrengtomis sūpynėmis.
Maitintis čia galima dviem būdais: užsisakyti tradicinio kaimiško maisto iš šeimininkų virtuvės arba mėgautis savo atvežtais kulinariniais šedevrais. Beje, kepsnių mėgėjams sodybos šeimininkas iš senovinio vežimo sumeistravo gan originalią kilnojamą kepsninę.

Anželika Giedra
„Verslo žinios“ 2005 07 22

Skaitykite kitus „Verslo žinių“ straipsnius >>