Sodyboje - žemaitiška puota (Plungės raj.)

Etnografinė p. Striaukienės sodyba rymo ežeringoje ir žalioje Žemaitijos nacionalinio parko vietoje. Važiuojant iš Šiaulių plentu A11, reiktų stabtelti sankryžoje ties Plunge ir sukti dešinėn, kelin į Mažeikius. Pariedėjus galelį vairuotojus pasitiks ženklas, žymintis Platelių kryptį – šion pusėn ir reiktų kreipti automobilio vairą.

Kaipmat plynus laukus keičia ošiantys miškai – sveiki atvykę į Žemaitijos nacionalinį parką. Kelias Platelių miestelio link vingiuotas, apie staigius posūkius įspėja „raudonosios rodyklės“. Pakeliui aplenkiama ne viena kaimo sodyba ir štai – Beržoro kaimas, kuriame įsikūrusi p. Striaukienė su šeima. Kaimo trobesiai šliejasi prie Beržoro ežero, tačiau akimirksniu sodybą rasti ne taip jau paprasta: ji tarsi prasmegusi kiaurai žemę, o gal ežero užlieta.

Paaiškėja, kad p. Striaukienės valdomos trobelės slepiasi už masyvios rudos tvoros, kurią planuojama keisti dar didesne, kad svečiai galėtų pasislėpti ramybės vienovėje.

Svetingas ežeras
Patekus į kiemą atsiveria puoselėjamo žolyno, įvairių medžių ir gėlynų mozaika. Pasak p. Striaukienės, svetimų šalių medžiai pakenkę sodybos aurai, tad pradėti sodinti tik lietuviški augalai. Šeimininkė palydės poilsiautojus į ryškiai dažytų namelių kambarius, kuriuose už vieną lovą mokama nuo 50 Lt. Už dvivietį, trivietį ar keturvietį numerį p. Striaukienė paprašys 80-120 Lt, o visą sodybą svečių reikmėms perleis už maždaug 800 Lt. Sodybos vartai atviri ištisus metus, o kainos išlieka tokios pat ir karščiausią vasaros dieną, ir niūriu žiemos metu.
Kambarių interjeras pateisina etnografinės sodybos vardą: sienos medinės, papuoštos senoviniais daiktais.

„Manoma, kad jei turi seną lovą, gražų daržą – jau gali plėtoti kaimo turizmą. Deja, taip nėra, pavargę nuo darbų poilsiautojai ieško naujovių ir patogumų“, – sako p. Striaukienė, todėl sodyboje netrūksta ir moderniuose viešbučiuose įrengiamo inventoriaus: švarūs dušai, šaldytuvai, viryklės, televizoriai ir kt.

Tačiau bene svarbiausias sodybos akcentas – greta telkšąs Beržoras, 49 ha ploto, 1,1 km ilgio, 0,7 km pločio ir 6,3 m vidutinio gylio ežeras, po kurį ledui nutirpus galima pasiirstyti valtele arba minti vandens dviračiu.

Žemaitiški kvapai
Prieš 22 m. šios sodybos vietoje p. Striaukienė pasistatydino sodo namelį, kur atvažiuodavo pailsėti tik šeimininkai ir jų draugai. Prieš trejus metus ėmus rastis daugiau svečių, nakvynė buvo apmokestinta.

Moki pinigą – pramogų gauni: kieme įrengta krepšinio aikštelė, pavėsinė ant ežero kranto ir kiemo vidury, stalas su suolais ant tiltelio. Kaimyninėje sodyboje įrengta teniso aikštelė, kurioje galima pasimiklinti už 25 Lt/val.

Pasižvalgę po apylinkes, pažvejoję, pamedžioję ar padiskutavę konferencijų salėje svečiai kviečiami prie žemaitiško stalo: šeimininkai paruoš cibulyną (iš keptos ant laužo silkės ir svogūnų), kastinį, spirginės, mėsos patiekalų, o cepelinų, kad ir kaip būtų keista, – ne.
„Dabar net giminaičiai atvažiuodami pasiklausia, ar yra laisvų vietų“, – teigia p. Striaukienė. Tad jei kas nuspręstų pailsėti Beržoro kaime, „VŽ Savaitgalis“ patartų pasiskambinti šeimininkams, kurių kontaktai pateikiami interneto svetainėje www.atostogoskaime.lt . Šią tykią vietą netoli Platelių dažniausiai aptinka atostogautojai iš Čekijos, Vokietijos, pernai lankėsi mokslininkų iš 18 pasaulio šalių delegacija.

„Mokslininkų grupėje buvo juodaodžių. Pastarieji išlėkė po kaimą palakstyti. Vienas išgėręs kaimietis negalėjo patikėti savo akimis, kad mato šiuos žmonės: pagalvojo, jog karštligė apstojo“, – p. Striaukienė atsimena ir linksmų nutikimų jos sodyboje. Šeimininkės teigimu, neretai Beržoran užklysta svečiai „inkognito“, mobiliuosius telefonus išjungę ir nuo miesto kasdienybės pabėgę žymūs žmonės.

Šiemet pusės šimto arų ploto sodybos savininkai ketina įrengti modernią seminarų salę, modernizuoti pirtį, o ateity netgi atidaryti moterų centrą.

„Tačiau vietų daugiau įrengta nebus, jeigu norit šurmulio, prašom į Palangą“, – atsisveikina šeimininkai.

„VŽ Savaitgalio“ informacija
Nuoitraukos iš www.atostogoskaime.lt