Škotiškas viskis (3)

Kokią vertę škotams turi viskis? Neįkainojamą. Be jo negali apsieiti joks svarbesnis įvykis, o šio gėrimo gamyba išaugo iki patriotizmo išraiškos. Škotai didžiuojasi ne tik savo keltais ir dūdmaišiais, bet ir tuo, kad istorijos bėgyje nelegaliai gamino viskį, vengdami britų valdžios uždėtų mokesčių.

Viskis Škotijoje buvo gaminamas nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad vienuoliai, skleidę krikščionišką tikėjimą 4-5 amžiuje pirmieji atnešė į Škotiją destiliavimo paslaptis.

1707 metais sudaryta unija su Anglija nebuvo priimta visuomenės su džiaugsmu. Valdžia suprato, jog viskio verslas tikrai pelningas, ir nusprendė jį apmokestinti. 1725 metais pirmą kartą buvo įvesti mokesčiai nuo viskio, skirto pardavimui, destiliavimo. Jau 1780 metais legaliai veikė tik 8 viskio gamyklos, o nelegalių buvo apie 800. Būtent mokesčiai paskatino daugelį viskio gamintojų pereiti į nelegalią veiklą.

Įdomu, kad tokių mokesčių išvengė Islay sala, kurioje su laiku atsidarė vis daugiau viskio gamyklų. Viena iš versijų buvo, kad įstatyme, per klaidą, ji buvo tiesiog nepaminėta. Kita versija sako, kad ši sala buvo per daug laukinė, atšiauri ir nutolusi, kad mokesčių pareigūnai galėtų ten įsikurti.

Net iki 1781 metų savo reikmėms destiliuotas viskis nebuvo apmokestintas. Nauji mokesčiai sukėlė nepasitenkinimo bangą, atsižvelgiant į tai, kad škotai priprato prie barterinių mainų – atsiskaitymas viskiu buvo ypač paplitęs. Vertėtų paminėti, kad viskio destiliavimas buvo labiau gerbiamas užsiėmimas nei, pvz.: ūkininkavimas. Mokesčių vengimas ir nemokėjimas buvo savotiška protesto forma prieš naują valdžią. Veiksmas taip išsirutuliojo, jog ištisi kaimai gyvendavo iš nelegalios viskio gamybos ir platinimo.

Kiekvienais metais nelegaliai buvo išvežama į užsienį apie1 400 000 litrų viskio. Kiekvienais metais mokesčiai viskiui vis buvo didinami, kol beveik visi gamintojai norėdami išgyventi buvo priversti pereiti į šešėlinę veiklą. Valdžia tokiais veiksmais norėjo padidinti mokesčių surinkimą, o rezultatas apstulbino visus – pablogėjo kriminogeninė situacija, kuri pasireiškė aiškiais išpuoliais prieš mokesčių surinkėjų pareigūnus, ir tai baltą dieną (!).

Valdžia griebėsi kitokių veiksmų – pakėlė baudas už nelegalų viskio destiliavimą ir nelegalų pervežimą į užsienį, kas per ganėtinai trumpą laiką padėjo pažaboti iš kontrolės išėjusią situaciją. 1823 metais buvo išleistas aktas, kuriame buvo aiškiai apibrėžtas išduodamų viskio gamybos licencijų kiekis. Šis dokumentas suformavo naujas rinkos proporcijas: 329 legalių, licencijas turinčių gamyklų ir daugybę nelegalių.

Pagal kurdesz.pl; bruichladdich.com; en.wikipedia.org parengė Elena Germanovič
www.glenlivetestate.co.uk nuotr.
Meniu.lt informacija