Škotiškų viskių ekspertas Ewan Gunn sako, kad viskiai – vienas iš gėrimų, apipintų didžiausiu kiekių gandų ir mitų. „Panaši situacija kažkada buvo ir prancūziško vyno pasaulyje, kai šis gėrimas buvo pasiglemžtas snobų ir žmonės tiesiog bijojo jį ragauti. Dabar matau tai ir viskio pasaulyje. Ir tai mane žudo. Gėrimas turi suteikti akimirką, nuostabą, skonį, atradimą, o ne pretenziją“, - kategoriškai ręžia žmogus, kuris apie viskius žino viską.
E. Gunn – vieno didžiausių gėrimų gamintojo pasaulyje „Diageo“ viskių ekspertas – į šį gėrimą gilinasi jau daugiau kaip 18 metų. Kone nuolat po pasaulį keliaujantis E. Gunn turi progą pamatyti ir patirti, kaip škotišką viskį vertina skirtingų šalių gyventojai bei kokios tendencijos tvyro pasaulyje. Būtent apie tai ir apie gajus mitus kalbėjomės jam atvykus „Prike Lietuva“ kvietimu į mūsų šalį.
Pasikalbėkime apie škotiškus viskius. Kaip išsirinkti tokį, kuris patiktų labiausiai? Tai ypač aktualu tiems, kurie dar nėra atradę viskių pasaulio.
Asmeniškai man škotiški viskiai tuo ir patinka, kad jų yra dešimtys skirtingų stilių, skonių, poskonių ir tekstūrų. Tikrai manau, kad būtent todėl tiek daug žmonių mėgsta viskius – kiekvienas tarp jų visų gali atrasti būtent tokį, kuris patiktų. Pavyzdžiui, kai kurie škotiški viskiai yra ganėtinai švelnūs, delikatūs ir labai kvapnūs, turintys net ir gėlių aromatą, taigi labai priimtini daugeliui. Būtent tokius rekomenduočiau rinktis tiems, kurie viskių pasaulį dar tik atranda. Kiti viskiai, atvirkščiai, labai sunkūs, tamsaus skonio, dūminiai arba vidutiniai – kuriuose atrasite ir lengvų tonų, tačiau ir kiek sunkesnį poskonį. Trumpai tariant, kad ir ką mėgtumėte – kažkur tikrai yra škotiškas viskis būtent jūsų skoniui, tereikia jį atrasti.
Nors Lietuvoje atsiranda gero viskio gerbėjų, tačiau vis dar gajus stereotipas, jog tai – vyriškas gėrimas. Ypač jei kalbame apie „sunkiuosius“, dūminius viskius. Patarkite, kokius škotiškus viskius rinktis moterims?
Tikrai taip, tenka pripažinti, jog viskių pasaulio moterys Lietuvoje dar neatrado, nors pasaulyje yra regionų, kuriuose škotiškus viskius lygiomis dalimis vartoja tiek vyrai, tiek moterys. Ypač tai pastebima kai kuriose Lotynų Amerikos, Karibų jūros šalyse, net dalyje Azijos valstybių. Moterys ten tikrai dažnai ragauja škotiškus viskius ir juos mėgsta, todėl sakyčiau, jog tai – geriausias būdas paneigti, jog viskis – gėrimas skirtas tik vyrams. Tikrai norėčiau manyti, jog tai gėrimas, tinkantis visiems.
Nepaisant to, ar škotišką viskį pirmą kartą ragauja vyras ar moteris, siūlyčiau pradėti nuo švelnesnių, lengvesnių viskių, pavyzdžiui, puikiai tiktų jaunesni „Dalwhinnie“ arba „Glenkinchie” viskiai. Kitas būdas išmokti vertinti škotišką viskį – pirmiausia su juo susipažinti kokteiliuose, sumaišytą su kitais ingredientais. Pavyzdžiui, nemažai žmonių labai mėgsta viskį sumaišytą su imbieriniu alumi. Mano nuomone, tai puikus būdas pradėti pažinti viskius. Juk tikrai nereikia pulti stačia galva ir iš karto ragauti pačių intensyviausių, dūminių skonių. Beje, aš pats ganėtinai dažnai geriu būtent viskį su imbieriniu alumi.
Palietėte dar vieną labai įdomią temą. Viskių naudojimas kokteiliuose bei jų maišymas su kitais ingredientais. Teko susidurti su ne vienu žmogumi, tvirtai įsitikinusiu, jog viskį reikia gerti nebent tik maišytą su vandeniu arba užpylus ledo kubelius. Ar tai tiesa?
Kartais stebiuosi, kiek daug šiame pasaulyje prikurta taisyklių, susijusių su škotišku viskiu (juokiasi). Jei kiek surimtėjant – mane kartais šios tariamos taisyklės varo į neviltį ir labai pykdo, nes jos neišmoko nieko gero ar naujo, tiesiog atbaido žmones. Jie tiesiog pradeda galvoti, kad taisyklių yra pernelyg daug ir nenori į jas gilintis...
Išduosiu jums paslaptį – visos šios tariamos taisyklės atkeliauja tikrai ne iš Škotijos. Nes Škotijoje mes viskį geriame pačiais įvairiausiais būdais. Mano mama, pavyzdžiui, jį gera su sodos vandeniu, o tėtis – arba gryną, arba užpylęs juo keletą ledo kubelių. Nors... jam patinka ir viskis sumaišytas su imbieriniu alumi. Ir taip viskį jie geria visą savo gyvenimą. Kaip ir jų kaimynai bei draugai.
Man tikrai yra tekę girdėti šią taisyklę, o gal greičiau gandą, apie vandenį ir ledukus, bet ji – netikra ir net kvaila. Aš norėčiau, kad žmonės išmoktų džiaugtis ir tinkamai vertinti viskį, o ne nerimautų, kaip, kada, kodėl ar su kuo jį gerti. Iš tiesų, jokių taisyklių nėra – reikia mėgautis akimirka, pažinti, o supratimas, kaip patinka gerti viskį ir kokia jo rūšis patraukliausia jums – ateina su laiku. Jei tau viskis labiausiai patinka su „kola“ – puiku! Jei tai daro tave laimingą, tada ir aš laimingas. Patikėkite manimi, visos tos moterys ir vyrai, distileriai, kuriantys viskius Škotijoje juos daro tam, kad žmonės galėtų džiaugtis. Jie tikrai nesėdi ir negalvoja, ar žmonės juos gers teisingai (šypsosi)!
Kad jau pradėjome griauti stereotipus – išbandykime dar vieno stiprumą. Ar tiesa, kad kuo viskis senesnis ar tamsesnis – tuo jis geresnis? Juk, pavyzdžiui, ilgesnė vyno branda lyg ir suponuoja kokybę.
Žmonės dažnai daro klaidą manydami, kad kuo viskis tamsesnis – tuo jis senesnis. Tai tikrai ne visuomet yra tiesa. Taip, viskis tampa tamsus nuo buvimo statinėje, tačiau tam ne visuomet įtakos turi laikas. Dažniausiai spalvą labiausiai lemia statinės tipas. Jei, pavyzdžiui, naudosite amerikietišką ąžuolą, turėsite šviesesnį viskį, jei brandinsite europietiško ąžuolo statinėse arba statinėse, kurias prieš tai naudojo vyno industrija – gausite daug tamsesnį viskį. Taigi, viskio tamsumą lemia ne tik laiko perspektyva, bet ir statinės tipas.
Antrasis mitas, kad senesnis viskis yra geresnis. Tai taip pat ne visuomet yra tiesa. Kartais ragauji tokį seną viskį, kuris statinėje praleido tiek daug laiko, kad medžio skonis jame pradeda dominuoti. Senas viskis gali būti geresnis už jauną, bet gali būti ir blogesnis. Aš pats esu ragavęs tikrai puikių išlaikytų viskių, bet lygiai taip pat esu ragavęs ir puikių jaunų. Žinoma, laikas yra vienas iš faktorių, kurie kuria skonį, bet ne tik tai – svarbu ir kokios statinės naudojamos, koks distiliavimo charakteris.
Pasaulis dažnai pakvaišta dėl vienokių ar kitokių madų bei tendencijų. Ar viskių pasaulyje jų gausu, o gal jis – ganėtinai konservatyvus?
Tendencijos daro įtaką ir viskių pasauliui. Viena iš naujausių – škotiškų viskių naudojimas kokteiliuose. Man tai yra nuostabus dalykas, nes kokteilyje viskis atsiskleidžia visiškai naujais skoniais. Kita vertus, ir patys kokteiliai įgyja naujų natų, priklausomai nuo to, koks konkrečiai viskis jame naudojamas. Smagu tai, kad vis daugiau barmenų pradeda tai suprasti ir žaisti naudodami skirtingus škotiškus viskius, stengdamiesi priderinti juos prie kokteilių receptūrų.
Iš to atsiranda ir dar viena tendencija – viskių naudojimas netradiciniuose kokteiliuose. Pavyzdžiui, tuose, kurie įprastai gaminami su degtine. Visai neseniai ragavau „Bloody Marry“, kuri buvo pagaminta su „Talisker“ viskiu ir šis kokteilis buvo nuostabus. „Talisker“ jam pridėjo prieskoniškumo, dūmo kvapo, kuris labai derėjo. Ir tuomet šis klasikinis kokteilis tampa ne tiesiog „Bloody Marry“ – viskis pakeičia jį iš esmės.
Beje, ar tai jūsų pirmasis vizitas Lietuvoje? Kaip jums pasirodė mūsų šalis?
Tiesą pasakius Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, teko lankytis ir anksčiau. Tik labai labai seniai. Lietuvoje paskutinį kartą buvau prieš... penkiolika metų. Tą kartą gavau progą aplankyti ne tik Vilnių, bet ir Kauną. Po šitiek laiko grįžęs atgal galiu pasakyti, jog esu labai pozityviai nustebęs matydamas tiek daug gerų ir teisingų pokyčių. Nors Baltijos šalis dėl jų grožio ir labai draugiškų žmonių įsimylėjau dar pirmojo vizito metu, bet matydamas tiek daug naujų vėjų – negaliu jūsų negirti. Visas miestas, atrodo, spinduliuoja energija ir noru augti.
O kaip mūsų barų kultūra? Juk daug keliaujate, todėl matote barus visame pasaulyje. Ar mes neatsiliekame nuo pasaulinių tendencijų?
Sakyčiau, kad su tendencijomis žengiate koja kojon. Jei kuri idėja ir atsilieka, tuomet, tikriausiai, čia pasirodys po savaitės ar kitos (šypsosi). Visi barai, kuriuos man teko pamatyti šio apsilankymo metu, labai modernūs, stilingi, barmenai, panašu, taip pat gilinasi ne tik į kokteilių gamybą, bet į paties kokteilio istoriją, gėrimų, iš kurių jis plakamas, istoriją. Tai labai svarbu.
Juk pasaulyje – kiekybė tampa vis mažiau svarbi. Žmonės ieško kokybės, subtilumo ir dėmesio. Kartais už vieną gėrimo taurę geriausiuose pasaulio baruose sumokama daugiau, nei už patiekalą restorane. Bet per vakarą išgeriamas – vos vienas gėrimas. Beje, tai – nauja ir labai svarbi tendencija. Mes „Diageo“ nuolat kalbame apie tai, kad atsakingas vartojimas – vienas svarbiausių momentų kalbant apie bet kokį alkoholinį gėrimą.
Vartodami alkoholi rizikuojate savo ir savo šeimos gerove.
