Rusų virtuvė - dideliems ir tuštiems skrandžiams (Klaipėda)

Po darbo dienos atkurnėję į „Ferdinandą“ be vargo įsikuriame prie mums labiausiai patikusio ir atokiausio staliuko – tavernoje tuo metu vakarieniavo tik vienas svečias. (Pavadinimas „taverna“ parašytas ne apsirikus, – užeiga taip ir vadinama, nors, „VŽ savaitgalio“ išmanymu, taverna yra nedidelė Italijos ir gretimų Viduržemio jūros salų smuklė, užeiga.) Atvykusiems čia
automobiliu vietos jį pastatyti palei užeigos (liežuvis nesiverčia sakyti „tavernos“) sieną nėra daug, o dieną, kai lankytojų čia gausu, gali būti problemiška.

Verčiame valgiaraštį, surašytą lietuvių ir rusų kalbomis, ir turime puikią progą susipažinti su rusiškos estrados ypatumais – kolonėlės net plyšauja, tačiau paprašyta padavėja pritildo mūsų stalą pasiekiančias „častuškas“. Pasak valgiaraščio sudarytojų, rusų virtuvės istorijai įtakos turėjo provoslavų religija, pagal kurią, 200 dienų per metus draudžiama valgyti mėsos ir pieno
patiekalus. Bet šioje užeigoje patiekalų siūloma gausiai. „Ekskliuzyvinių“, pagal užrašą, patiekalų receptai atkurti iš rusų sentikių užrašų ir garsaus gurmano grafo Piotro Stolypino receptų. Rusiškas palinkėjimas prie stalo: „Kad tau, pone, valgymas į sveikatą“.

Sriubos – su pyragais
Rusai pradeda užkandžiauti sūdiniais, sužadinančiais apetitą. Atsižvelgdami į tai užsisakome užkandžių – jautienos „straganinos“ su aštriu padažu, citrinomis ir alyvuogėmis (10,50 Lt), gerai atšaldytos „Kaznačeiskaja“ degtinės (3 Lt) ir mažarusiškai įdarytą baklažaną su keptais svogūnais, morkomis, pomidorais, česnakais ir baravykais (14 Lt).

Valgiaraštyje užkandžių daug ir įvairių (4–25 Lt). Tai ir įvairūs ikrai (kokia rusiška virtuvė be jų), žuvys, grybai. Pasirinkti užkandžiai – sotūs, aštrūs ir skanūs, mažesnių skrandžių savininkams pakankami pasijusti sotiems. Sutariam, kad prie jų tinka atšaldytuose stikliukuose patiekiama degtinė, su kurios gurkšneliu nuslysta aštrus padažas, į storiau suraikytą „karpačio“ panaši jautiena ir riebokas baklažanas.

Prie užkandžių siūloma įvairių salotų (5–14 Lt), dauguma jų pavadintos rusų miestų ar vietovių vardais (Krymo, Sankt Peterburgo, Maskvos, Samaros). Karštieji užkandžiai (6–14 Lt) – daugiausia baklažanų, grybų užkepėlės. Sekant rusų tradicijomis, paragavus užkandžių, rekomenduojama sriuba su pyragais. Sriubų (3-12 Lt) čia verdama įvairių: mėsos, „solianka“, kopūstų, trintų daržovių, tačiau padavėja pataria paragauti tradicinės rusiškos šaltsriubės (5 Lt). Šią, anot padavėjos, specifinio skonio sriubą rusai labai mėgsta, tačiau lankytojai ją vertina nevienodai. Rusiška šaltsriubė gaminama iš naminės giros, daržovių, mėsos ir kiaušinių. Sumaniusi išbandyti šį „kūrinį“ kompanionė paragavo vos kelis šaukštus: prie jos, kaip ir prie lietuviškų šaltibarščių, reikia priprasti – skonis tikrai savotiškas.

Alkanas neliksi
Valgiaraštis rodo, kad rusai, įveikę sriubą, valgo kepsnius ir troškinius. Verčiam lapus ir bandom išrinkti iš gausios patiekalų iš mėsos, žuvų, jūros gėrybių, troškinių (10-35 Lt) pasiūlos. Daugelyje pavadinimų yra žodis „rusiškas“ arba „carinis“. Pasirenkame generolišką žlėgtainį, degintą konjaku, kuris patiekiamas su alyvuogėmis ir pomidoru užkepta bulve bei ant grotelių
keptomis daržovėmis (21 Lt) ir veršienos kepsnį su kriaušių padažu (17 Lt) ir bulvytėmis. Prie karštųjų pačios išsirenkame prancūzišką namų vyną, nes padavėja sutinka su visais mūsų pasirinkimais. Beje, vynų čia nemažai – be tradicinių europietiškų, yra ir gruziniškų.
Mėgstantiems stipresnius gėrimus yra įvairių degtinių rūšių: lietuviškų, rusiškų, grapos bei tekilos (13–93 Lt). Yra karčiųjų trauktinių, ukrainietiškų „gorielkų“ (5-6 Lt).

Dėl karštųjų patiekalų neapsirikome: generoliškasis žlėgtainis į stalą patiekiamas prie mūsų akių apipylus jį konjaku ir padegus. Vien nuo to pakyla ir nuotaika, ir pagerėja patiekalo skonis: konjakas išryškino mėsos skonį, prie jos puikiai dera keptos daržovės ir niekad iki šiol neragauta taip įdaryta bulvė. Mėsa minkšta ir gero skonio, tačiau po sočių užkandžių porcija sunkiai įveikiama.

Veršienos patiekalas su kriaušių padažu ir jos gabaliukais būtų dar skanesnis, jei būtų kiek mažiau padažo ir skonio neužgožtų lėkštėje išspaustas pomidorų padažas.

Jei po tokių porcijų kam nors dar norėtųsi valgyti, galima užsisakyti troškinių puodeliuose (8-10 Lt) iš įvairios mėsos. Valgiaraštis byloja: kai skrandyje nebetelpa net aguonos grūdas, metas valgyti blynus su įvairias įdarais, „be kurių puota - ne puota“ (7–15 Lt). Ir kokia rusų virtuvė be koldūnų ir virtinukų su įvairiais įdarais ir padažais (6–10 Lt).

Mums tikrai nebetelpa nė aguonos grūdas, bet sutariame, kad vis dėlto vakarienę reikia baigti paragavus firminio „Ferdinando“ pyrago (6 Lt) ir apkeptų ledų (6 Lt). Valgome desertą ir prisimename valgiaraštyje įrašytą M. Deržavino citatą: „Šampanu vaflius užgeriu ir viską pasaulyje pamirštu“. Valgant apkeptus ledus tikrai galima pamiršti viską pasaulyje – skanaujant didelį nesaldų kalną putėsių, ananasą ir ledus. Porcija gal ir didoka, bet labai išraiškingo skonio.
Beje, čia galima užsisakyti pyragų, kepami karavajai, kulebiakai ir rastegajai. Patariama atkreipti dėmesį, kad po 17 val. užeigoje patiekalams taikomas 5% antkainis.

Gabrielė Vasiliauskaitė
Verslo žinios, 2005 07 08
Meniu.lt archyvo nuotr.