Vilniaus senamiestyje, XVI a. architektūros paminkle, įsikūręs restoranas „Ida Basar“, netrukus minėsiantis savo veiklos 20-metį, po rekonstrukcijos duris atvėrė kaip restoranas-muziejus, kuriame galima ne tik paragauti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų didikų valgių, bet ir apžiūrėti turtingą antikvarinių indų ir stalo įrankių kolekciją.
„Esame vienintelis restoranas-muziejus Lietuvoje ir vienas iš vos keturių Europoje. Panašūs restoranai-muziejai veikia Osle, Vienoje, Paryžiuje. Tai buvo sena mano svajonė, pagaliau pavyko ją įgyvendinti, – sako Vaclovas Kontrauskas, „Ida Basar“ bendraturtis. – Nusprendėme savo klientams suteikti galimybę ne tik paragauti bėgant amžiams pamirštų Lietuvos XIV–XVIII a. kulinarinio paveldo delikatesų, bet ir supažindinti su įvairių epochų maisto kultūrą iliustruojančiais daiktais.“
Pono Kontrausko kolekcijoje, davusioje pradžią muziejui, – daugiau nei 6 tūkst. įvairių antikvarinių daiktų: porceliano, keramikos, vario, žalvario, sidabro, melchioro indų, stalo įrankių, valgymo scenas vaizduojančių litografijų, kitų vertybių. Kolekcija, kuriai dabar jau 20 metų, prasidėjo nuo draugo padovanoto porcelianinio kavos malimo malūnėlio. Dauguma eksponatų – XIX–XX a. gaminiai. Vienas vertingiausių eksponatų – XIX a. viduryje išleistas generolo leitenanto F. F. Šuberto sudarytas išsamus Specialusis Europinės Rusijos žemėlapis. Žemėlapyje, kuriame pažymėtos daugiau nei tris sodybas turinčios gyvenvietės, taip pat pavaizduotos visos „karčemos ir smuklės“. Įdomus tarpukario Lietuvos Kauno stiklo fabriko produkcijos rinkinys – saldaininės, sausaininės, grafinai, buteliai. Muziejuje galima pamatyti šiandieną jau nebenaudojamus indus - sifonus mineraliniam vandeniui. Akį patraukia samovarai, sriubinės, arbatinukai, kavinukai. Atskira porceliano spinta skirta indams, pagamintiems jau iširusiose valstybėse: VDR, Jugoslavijoje, Čekoslovakijoje, Tarybų Sąjungoje.
„Kolekcijos puošmena – carinės Rusijos Gardnerio ir Kuznecovo porceliano fabrikų bei garsių Vakarų Europos Meiseno ir Rozentalio manufaktūrų, KPM, „Villeroy & Boch“ gaminti indai“, – sako p. Kontrauskas.
Atskirą eksponatų grupę sudaro monarchų tematikos eksponatai: žymaus tarpukario skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vytauto Didžiojo biustas, karališkų šeimų vizitus Lietuvoje menantys daiktai, kaip antai 2006 m. spalį LR Prezidentūroje surengto pokylio, skirto Karalienės Elžbietos II vizitui Lietuvoje, valgiaraštis bei nuotraukos, įvairūs suvenyrai. Karalienės vizitui, Buckinghamo rūmų pageidaivimu, pagal specialų užsakymą „Villeroy & Boch“ gamintas porcelianinių indų servisas, Taline gamintas stalo sidabras, austriškas krištolas. Verta paminėti, kad šiame restoranas aptarnavo ne vieną kilmingą svečią – be Didžiosios Britanijos Karalienės, „Ida Basar“ valgius ragavo ir Japonijos imperatorius Akihito bei imperatorienė Michiko, Belgijos Karalius Albertas II ir Karalienė Paola, daugiau nei 30 prezidentų. Užsisakius iš anksto, galite skanauti patiekalų iš meniu, sudaryto Elžbietai II ar kitoms karališkoms personoms priimti.
Apsilankius „Ida Basar“, įdomu pasižvalgyti ir po etnografinę salę, kurioje pamatysite namų apyvokos daiktus: sviestamušę, svarstykles, statinaites, lietlempę, kitus rakandus. Vyno ir alaus tematikai skirtos dvi spintos - vien kamščiatraukių surinkta apie 400. Kolekcija labai didelė, tad dėl vietos trūkūmo visos jos eksponuoti vienu metu neišeina - ateityje ekspoziciją planuojama keisti.
Specialus senosios Lietuvos virtuvės meniu
Ne mažiau svarbus „Ida Basar“ veiklos pokytis – specialus restorano valgiaraštis, pristatysiantis autentišką senąją Lietuvos virtuvę.
„Senoji Lietuvos virtuvė išsiskiria savitais produktų deriniais, skonių gama ir subtiliais maisto ruošimo būdais. Jos pagrindas – Lietuvos aukštuomenės mėgti vietos produktai, pirmiausia žvėriena, laukinių paukščių mėsa , medus ir grybai. Ne mažiau mėgiami buvo pyragai, su įvairiais įdarais.“, – sako Henrita Kontrauskienė, „Ida Basar“ bendraturtė ir generalinė direktorė.
Anot p. Kontrauskienės, senoji Lietuvos virtuvė neturėtų būti painiojama su valstietiška virtuve, kurioje dominavo paprasti, greitai paruošiami patiekalai, daug šalto maisto – lašiniai, dešros, varškė, – bei nuo XIX a. išplitusios bulvės ir jų patiekalai.
„Senosios lietuviškos virtuvės tradicijos ėmė nykti kartu su bajorijos luomu po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo, – sako p. Kontrauskienė. – Ilgainiui šis nacionalinis paveldas Lietuvoje buvo pamirštas, nors ne vienas senosios lietuvių virtuvės skanėstas papildė europietiškos virtuvės meniu.“
Restorane-muziejuje rasite pagal originalią receptūrą gamintus XIV a. pabaigos – XVIII a. valgius. „Ida Basar“ pasididžiavimas – Karaliaus Jogailos mėgtas aluje virtas karpis, Žemaitijos bajorų žąsienos sriuba, aukštaitiška žuvienė su rūkytu unguriu, fazaniena kimšta putpelė, kiti originalios receptūros patiekalai. Visi senosios virtuvės patiekalai ruošiami tik su natūraliais prieskoniniais augalais.
Originalių receptų ieškota senosiose kulinarinės knygose, istorinėje literatūroje. „Ida Basar“ bibliotekoje – daugiau nei 300 antikvarinių kulinarijos knygų, išleistų iki 1940 m., o kartu su vėlesnių metų leidiniais restorano-muziejaus knygų rinkinį sudaro apie 2 tūkst. vienetų. Seniausia kolekcijos kulinarinė knyga – 1712 metų „Kucharka litewska“.
Prie patiekalų siūloma ragauti juodųjų serbentų ar vyšnių vyno „Voruta“, naminės giros ar žolelių arbatos.
Daugiau apie restoraną>>
Elena Germanovič ir restorano informacija
Restorano nuotraukos
MENIU.LT informacija
2010 09 21
