Restoranai padangėse

Būtent šia tema kalbėjomės su keleto garsių Lietuvos restoranų vadovais, bandėme aiškintis ne tik padangėse esančių restoranų privalumus, bet ir gvildenti jų trūkumus, aptarti nepatogumus bei iškylančias problemas.

Jaučiasi priklausomi nuo oro
Televizijos bokšte esantį „Paukščių taką“ drąsiai galima būtų vadinti nepralenkiama kavine aukščio ir vaizdo pro langus prasme. 165 metrų aukštyje jau daugiau nei 20 metų veikiantis „Paukščių takas“ per metus susilaukia arti 90 000 lankytojų. Žinoma, daugiausia čia užsuka turistai iš užsienio ir moksleivių grupės, mat TV bokšto kavinė, priklausanti AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, įtraukta į lankytinų Vilniaus vietų sąrašą.

Ponia Gražina pripažįsta, kad kavinės svečių skaičius labai priklauso nuo to, koks tą dieną būna oras. Ne paslaptis, kad jei Vilniuje apsiniaukę, darganota ar lietinga, „Paukščių take“ pasigrožėti pilkšvoka sostinės panorama užklysta nedaugelis. Po prieš keletą metų atlikto kavinės-baro remonto, kasmet čia apsilanko vis gausesni turistų būriai. Šiltuoju metų sezonu per dieną „Paukščių take“ pabuvoti suspėja apie 600-700 žmonių. „Tuo tarpu „atšalus orams, viso miesto grožio nebesimato, tad pritraukti lankytojų yra labai sunku“, – teigia ponia Gražina.

Prieš keletą metų atliekant kavinės remontą buvo nuspręsta „paaukoti“ vieną barą vardan didesnės virtuvės. Suteikdami daugiau erdvės „Paukščių tako“ virtuvės personalui, kavinės vadovai pripažįsta gerokai kilstelėję ruošiamų patiekalų kokybę. „Mums malonu, kad klientai čia ateina ne vien pasigėrėti vaizdu, bet ir pasimėgauti mūsų virtuvės meistrų pagamintais patiekalais“, – džiaugiasi p. Gražina. Nors atnaujinant virtuvę kilo nesklandumų daugiau nei pusantro šimto metrų gabenant gana gremėzdiškus virtuvės įrengimus. „Visa laimė, kad naują ir šiuolaikišką įrangą galima išmontuoti, o užkėlus liftu į kavinę, vėl ją surinkti, kitu atveju būtume turėję gerokai pasukti galvas, kaip ją užvežti“, – šypsojosi Gražina Junevičienė.

Sunku sutalpinti visus, norinčius pasigėrėti vaizdu
Prieš keletą metų „Klaipėdos“ viešbutyje įkurto restorano „XII“ (www.klaipedahotel.lt) pavadinime užkoduotas aukšto, kuriame įrengta ši įstaiga, numeris. Klaipėdiečius ir miesto svečius ši vieta džiugina išskirtiniu panoraminiu vaizdu į senamiestį, marias, uostą bei uosto vartus. „Kadangi šis restoranas yra 12 pastato aukšte, patrauklus vaizdas pro langą yra pagrindinis traukos objektas ir reklamuodami jį, labiausiai tai akcentuojame“, – teigia restorano direktorė Rasa Drungilaitė.

Daugelis viršutiniuose aukštuose įsikūrusių maitinimo įstaigų lankytojų skundžiasi, jog saulėtą dieną sėdint prie lango vargina kaitrūs saulės spinduliai. Restorane „XII“ ši problema buvo apgalvota ir išspręsta sudėjus langus su specialia stiklo apsauga bei rytų ir vakarų pusėse pakabinus specialias žaliuzes. „Jos ne tik saugo mūsų klientus nuo saulės, bet ir puikiai dera prie restorano vidaus aplinkos“, – teigė p. Rasa.

Vienintelis uostamiestyje panoraminis restoranas „XII“ yra itin mėgstamas klaipėdiečių. „Bene didžiausia mūsų problema yra ta, kad restorane tik 72 vietos ir labai dažnai neturime kur pasodinti puikiu vaizdu pro langą pasigrožėti atėjusių mūsų svečių“, – šypsosi p. Rasa, – „pastebėjome, kad net ir blogas oras neatbaido mūsų svečių, nes dėl gražaus panoraminio vaizdo lyjant ar esant rūkui, klientų nemažėja“.

Saulėtą dieną patraukliu vaizdu trukdo gėrėtis užuolaidos nuo saulės
„Pažvelk į sostinę per „Laikinosios sostinės“ langus!“ – tokio šūkio vedami prieš keletą metų Vilniuje atidaryti restoraną „Laikinoji sostinė“ (www.laikinojisostine.lt) ryžosi kelis sėkmingai Kaune veikiančius restoranus turintys kauniečiai. Penktame modernaus sostinės prekybos centro aukšte įsikūrusiame restorane stengtasi perteikti retro prabanga dvelkiančią smetoniškos Lietuvos laikmečio aplinką.

„Laikinoji sostinė“ Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (VCUP) galbūt ir nesilygiuoja į didžiųjų miestų padangėse esančias maitinimo įstaigas, tačiau puikiu vaizdu pro langą nė kiek joms nenusileidžia. „Centrinės Vilniaus miesto dalies panorama bei, rodos, visai čia pat tekanti Neris yra labai svarbus faktorius, viliojantis lankytojus čia ateiti“, – pripažįsta „Laikinosios sostinės“ bendrasavininkis p. Virgilijus Budrikis – „tačiau, jei patiekalai ar interjeras lankytojui nepatiktų, vargu, ar mūsų nuolatiniai klientai čia ateitų vien tik dėl vaizdo“.

Sandėliai ir tarnybinės patalpos yra įrengtos čia pat, penktame aukšte, todėl „Laikinosios sostinės“ personalui pritrūkus produktų, nebūtina leistis kažkur į rūsį. Diegiant virtuvės įrangą, užkelti ją į penktą aukštą nebuvo jokio vargo, mat projektuojant šiuolaikišką prekybos centrą, šalia buvo įrengta patogi keliaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, kuria be vargo užvežti bet kokio dydžio krovinius galima tiesiog mašina.

„Didesnė problema, kurią pastebėjome jau rengdami restorano vidaus interjerą, buvo sugalvoti, kaip neužgožiant gražaus miesto vaizdo apsaugoti mūsų klientus nuo saulės“, – pasakojo p. Virgilijus, – todėl teko pasirūpinti pintais nuleidžiamais roletais“. Tačiau nepaisant to, p. Virgilijus pripažino, jog net blogam orui neleidžiant džiaugtis Vilniaus vaizdais, staliukai prie lango nuolat būna užimti.

Vien tik gražaus vaizdo pro langą nesiūlo
2003-aisiais metais renovuoto Vilniaus viešbučio „Reval Hotel Lietuva“ 22-ajame aukšte buvo įkurtas 300 kv. m. ploto „Skybar“ (www.revalhotels.com), aukščio prasme nusileidžiantis galbūt tik Televizijos bokšto kavinei. Prieš dvejus metus vien tik kokteilių baro veiklos koncepcija dar nebuvo taip stipriai išpopuliarėjusi kaip šiandien, todėl susidomėjusių šia, Vilniaus padangėje veikiančia įstaiga, išties netrūksta. Iš 22-ojo aukšto atsiverianti fantastiška sostinės panorama yra labai stiprus baro traukos faktorius, kurį papildo galimybė paragauti naujausių ir populiariausių kokteilių ar gėrimų, nepriekaištingas personalo dėmesys ir DJ leidžiama muzika. Darbo dienų vakarais čia daugiau renkasi viešbučio gyventojai, o savaitgaliais į nuostabią Vilniaus panoramą atveriantį 160 vietų barą plūsta vilniečiai, mėgstantys čia apšilti prieš eidami į naktinius klubus.

Kaip teigė „Reval Hotel Lietuva“ maisto ir gėrimų skyriaus vadovas Erlend Engdahl, „nesiūlome vien tik gražaus vaizdo pro langą. Net ir blogu oru, kai Vilnius neatrodo toks gražus, lankytojai čia renkasi nusiteikę puikiai praleisti laiką, išgerti kokybiškų gėrimų ir pabendrauti“.

Dėl kaitriai spiginančios saulės, pasak pono Erlend, jų svečiai diskomforto nepatiria. „Kadangi baras atidaromas 16 val., vakarinės saulės spinduliai jau nėra tokie kaitrūs, juolab, kad visada lankytojai gali pasirinkti staliuką kitoje „Skybar“ pusėje, ir vaizdu į Vilnių grožėtis pavėsyje“ – „Restoranų verslui“ teigė Erlend Engdahl.

Patraukli miesto panorama – didžiausias restorano privalumas
Jau ne vienerius metus Alytuje veikiantis „Stiklinis restoranas“ (www.stiklinisrestoranas.lt) taip pavadintas neatsitiktinai. Į dangų šaunantis pastatas, kurio šeštajame aukšte įkurtas restoranas, yra visas iš stiklo. Itin moderni ir novatoriška statinio struktūra suprojektuota taip, kad beveik šimto vietų „Stiklinio restorano“ lankytojai patys pasirinktų, kurioje poilsio zonoje: kavinėje, restorano patalpoje, atskiroje pobūvių salėje ar pirčių ir baseino komplekse, jie norėtų leisti laiką. Restorano administratorius Donatas Steponėnas pasakojo, kad ilgainiui, pastebėję vis didesnį klientų poreikį mėgautis patrauklia Alytaus panorama iš kavinės pusės, nusprendė įrengti tam tikrą paaukštinimą restorano erdvėje, kad ir čia pietaujantiems klientams atsivertų ne prastesnis vaizdas. „Taip pat sutrumpinome užuolaidas, pakeitėme jų drapiravimą, ir sėkmingai įdiegtos šios nedidelės restorano vidaus interjero rekonstrukcijos nenuvylė – sulaukiame vis daugiau lankytojų“ – džiaugiasi p. Donatas. Be abejo, viršutinis pastato aukštas, kuriame įrengtas restoranas, yra nenuginčijamas privalumas, tačiau juk vien vaizdais sotus nebūsi, „stengiamės, kad mūsų virtuvės meistrų gaminamo maisto kokybė ir personalo dėmesys klientui būtų nepriekaištingi. Žinoma, jeigu „Stiklinis restoranas“ būtų pirmame aukšte, vargu, ar turėtume daugiau klientų“, – teigia, p. Donatas.

Įspūdingą Alytaus panoramą atveriančio restorano klientai dažniausiai renkasi vietas prie lango net ir saulėtą bei karštą dieną. Juos nuo varginančios kaitros saugo sugeriantys saulės spindulius antirefleksiniai stiklai. „Tačiau subjurus orams, lankytojų sulaukiame kur kas mažiau“, – pripažįsta p. Donatas.

Restoranas 16 aukšte atveria horizonto tolumas
Vilniaus Naujamiestyje, prieš keletą metų renovuoto „Crowne Plaza“ viešbučio 16 aukšte, fantastišką vaizdą į Vilnių atveria platūs restorano „Horizontas“ (www.cpvilnius.com) langai. Pakilus į 16 viešbučio aukštą belieka tik pritarti, jog restorano pavadinimas parinktas itin taikliai – nuo besidriekiančios tolyn lig horizonto sostinės panoramos sunku atplėšti akis. Iš vienos pusės žvilgsnis klysta į Vingio parką bei Žvėryną, kitoje – atsiveria sostinės Naujamiesčio ir miesto centro panorama. Be to, galima grožėtis, rodos, visai čia pat vingiuojančia Nerimi. Arti 150 žmonių galinčiame sutalpinti restorane organizuojami įvairūs pobūviai, pasigrožėti Vilniumi mielai užsuka „Crowne plaza“ viešbutyje apsistoję užsieniečiai.

Dar renovuojant viešbutį ir nenorėjus mažinti restorano erdvės, buvo nuspręsta sandėlius įrengti rūsyje, reikiamų produktų į 16-ąjį aukštą personalas atsiveža tarnybiniu liftu. Tad tiekėjams neiškyla jokių nesklandumų pristatant gaminius.

Didelis restorano „Horizontas“ privalumas yra tas, jog saulėtą dieną svečiai gali mėgautis Vilniaus panorama nevarginami kaitrių spindulių. Čia taip pat buvo apgalvota karščio problema ir dėl to sumontuoti specialūs, nuo kaitros saugantys langų stiklai, įrengta kondicionavimo sistema.

Bendraudami su panoraminių restoranų vadovais stengėmės sužinoti tokių įstaigų privalumus bei neigiamas puses ir, tiesą sakant, pastarųjų tikėjomės surasti gerokai daugiau. Apibendrindami galėtume pasakyti, jog, pavyzdžiui, su problemomis tiekiant produktus ar restoranui reikalingus reikmenis, nesusiduria nė vienas vadovas. Modernių pastatų viršutiniuose aukštuose steigiant restoranus, jų tarnybinės patalpos ir sandėlių vieta neretai būna numatoma iš anksto, dar projektuojant patalpas, tad jokių nepatogumų darbo metu nepatiria nei personalas, nei jo laukiantis klientas. Kai kurių restoranų lankytojų srautas sumažėja keičiantis orams ar sezonams. Pasitaiko ir lankytojų, bijančių aukščio ar nemėgstančių lifto. Tokie klientai renkasi kitas vietas pietauti.

Ypatingų reklaminių triukų pritraukti klientą į panoraminį restoraną taip pat nereikia. Nors einant gatve ir sunku (o kartais visai neįmanoma) pastebėti viliojančias tokių restoranų vitrinas ar iškabas, tačiau susidaro įspūdis, kad sunkiau būtų surasti žmogų, nežinantį, iš kurios vietos geriausiai matomas miestas, nei pačią įstaigą. Daug svarbiau yra nenuvilti lankytojų maisto kokybe ir aptarnavimu – vis tik restoranai yra skirti pavalgyti, o ne žiopsoti pro langą.

Panoraminių restoranų Lietuvoje dar tiek nedaug, kad apsilankiusiųjų įspūdžiai taip greit sklinda iš lūpų į lūpas, jog sukti galvos dėl papildomos reklamos vadovams beveik netenka. Galbūt dėl to nejaučiama ir stipri konkurencinė kova, todėl, kad, palyginus su pirmuose aukštuose, šalia triukšmingų gatvių esančiomis maitinimo įstaigomis, panoraminiai restoranai klientui gali pasiūlyti ne tik įspūdingus vaizdus pro langus, bet ir ramią aplinką, kur nepasiekiamas šurmuliuojančio miesto triukšmas, gerokai gaivesnį orą ir... neišmatuojamą padangių svaigulį.

Indrė Kišūnaitė
„Restoranų Verslo“ informacija