Ramus ir turiningas savaitgalis Stokholme (svetur)

Šiaurinės Europos sostinės turi labai vertingą savybę – čia nėra pietinėms platumoms būdingo šurmulio, o tai be galo svarbu norintiems pailsėti. Ir aklimatizuotis nereikia.

Į Stokholmą smagiausia ne skristi ir važiuoti, bet plaukti dideliu keltu, sėdint viename iš viršutinio denio barų, žavintis šcherais. Net žiemą tūkstančiai nedidelių akmeningų salelių, kur ne kur pasipuošusių įmantrios formos pušimis ir jaukiais namukais, dovanoja neįtikėtinos harmonijos ir ramybės jausmą.

Pasaulyje daug puikių ir skirtingų miestų, bet ir jie negali lygintis su Stokholmo stebėtinu atvirumu ir erdvės laisve. Net žiemiškai švininiai gėlavandenio Melareno ežero ir Baltijos įlankos, tarp kurių ir išsimėtę 14 sostinės salelių, vandenys negadina įspūdžio. Čia sniegas baltutėlis, o oras – krištolinio tyrumo. Tad nesistebėkite, jei kur nelabai toli centro pamatysite per pusnis šuoliuojantį baltąjį kiškį – lygiai taip pat kaip ir 1252 metais, kai Stokholmas tapo miestu.

Vėjų košiama Švedijos sostinė turi savų pranašumų ir trūkumų. Didžiausias pliusas tas, kad miestas pustuštis, turistų nedaug, todėl galima be vargo patekti į muziejus, kurių mieste net 70: nuo pompastiško Nacionalinio (vaizduojamojo meno) iki laivų muziejaus.

Pagrindiniai minusai? Žiemą būna minus 20 ir daugiau, tad vaikščioti tiltais, jungiančiais Stokholmo salas, tokiu oru ne itin malonu. Antra vertus, senamiestis toks gražus, kad ne bėda ir pašalti (mašinos į jį neįleidžiamos).

Didžiausia miesto įžymybė – baroko stiliaus Karaliaus rūmai. Ir apskritai architektūros šedevrus būtų galima ilgai vardyti, bet kadangi dabar žiema, galima pradėti nuo Venecijos stiliaus Rotušės, kurioje įteikiamos Nobelio premijos ir kurios rūsyje yra restoranas, kur gali užsisakyti patiekalą iš bet kurio Nobelio banketo valgiaraščio.

Beje, Stokholme yra daugiau kaip 700 restoranų, skaičiuojant vienam gyventojui – daugiausia Europoje. Dauguma jų išsidėstę šiaurinėje miesto dalyje. Apie švediško stalo ypatumus ir patogumus vargu ar reikia kalbėti. Na, o pati virtuvė šiaurietiškai santūri, prieskonių beveik nevartojama.

Naktiniai klubai, skirtingai nei, tarkim, Maskvos, skirti daugiausia respektabiliai publikai, mėgstančiai ilsėtis įvairiapusiškai, su komfortu. Kai kur labai įsigalėjusios vakarinės damų suknios ir kavalierių smokingai. Lankytojų amžiaus cenzas – 23 metai, pramogos – įvairiam skoniui: baras, šokių aikštelė, biliardo ar kortų stalai, ruletė. Dauguma klubų yra miesto centre, o tolstant nuo jo įstaigos paprastėja: roko ir džiazo klubai, diskotekos...

Stokholmas kriminalais negarsėja, tad maratonas po naktinius klubus nieko bloga nežada. Be to, Švedijos sostinėje reguliariai kursuoja naktiniai autobusai, rūpestingai surenkantys visus pavėlavusius ir pernelyg įsismaginusius.

Na, o kitą dieną po linksmo vakarėlio galima nueiti į ledo ritulio rungtynes, kurios čia rengiamos reguliariai, o vasarį vyksta tarptautinis ledo ritulio čempionatas.

Pagal užsienio spaudą
„Mens' Health“ nuotrauka
„Laisvalaikio“ informacija:
http://laisvalaikis.meniu.lt