Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Pažintis su Mondavio vynu

2005-05-09
Paskelbk savo straipsnį

Tyla gal nebuvo pelnyta - šiaip ar taip, „Mondavi“ vadinama viena iš žinomiausių ir pažangiausių vyną gaminančių korporacijų pasaulyje, o jos įkūrėjas Robertas Mondavi – vienas iš vyno gamybos lyderių. 1966-aisiais Oukvilyje (Kalifornijos valstija, JAV) įkurta kompanija savo padalinių turi Kalifornijoje (taip pat Napa Valley slėnyje), Italijoje, Čilėje, JAV ir garsėja elitiniu, ypač kokybišku vynu. Žinoma, gamina (ypač - paskutiniais metais) ir platesniems vartotojų būriams prieinamą vyną.

Beje, ne taip seniai vyno pasaulį krestelėjo žinia, jog Mondavis ketina parduoti savo akcijų dalį, turimą „Opus One“. Tai Kalifornijoje esantis ūkis, kurį Robertas Mondavi įkūrė sykiu su kitu vyno pasaulio grandu – prancūzu baronu Filipu de Rotšildu (Philipe De Rothschild). Taip pat, kad žada parduoti nuo 1995-ųjų gaminamo pirmojo elitinio Čilės vyno „Sena“ (jį Robertas Mondavis Čilėje gamina sykiu su garsiu vyndariu Eduardu Čedviku (Eduardo Chadwick) gamybos teises, „Luce della Vita“ vyno (gamina sykiu su markizu Frescobaldi Toskanoje), dar kai kurių kitų vynų gamybos teises. Neaiškus, rašė spauda, ir geriausių Roberto Mondavio vynuogynų Kalifornijoje likimas, mat kalbėta apie jų pardavimą. Būtent šie vynuogynai sukūrė korporacijos šlovę, mat juose auginama produkcija elitinei „Robert Mondavi Reserve“ vyno serijai. Tai - kultiniai
prekių ženklai, puošiantys šiuolaikinės vyndarystės istoriją.

Tačiau apie pardavimus dar nepaskelbta, o Robertas Mondavis, kad ir kaip būtų, per 40 metų įgyvendino tai, kas vadinama amerikietiška svajone: buvęs someljė pirmiausia atidarė vyninę ir, laužydamas nusistovėjusias tradicijas, pradėjo šaltai fermentuoti vyną nerūdijančio plieno talpyklose, naudoti prancūzišką ąžuolą vietoj amerikietiškojo, pagaliau - bendradarbiaujant su NASA fotografuoti vynmedžius iš oro, norint ištirti jų gyvybingumą, derliaus būklę ir pan. Mondavis padarė stiprią įtaką ne tik Kalifornijos, bet ir pasaulio vyndarystei: pasakojama, jog garsusis italas Angelo Gaja dirba taikydamas būtent jo metodus; bene žinomiausias pasaulio taurių gamintojas „Riedel“ būtent per Mondavį įėjo į JAV rinką.

Pažintis - nuo Zinfandel
Į Lietuvą BD atvežė kelių serijų vyno: „Woodbridge“ ir „Robert Mondavi Private Selectione“. Pirmosios serijos vynas kasdieniškesnis, paprastesnis, jo yra kelių rūšių - „Chardonnay“, „Merlot“, „Cabernet Sauvignon“, „Pinot Noir“, „Zinfandel“. Besidominčiajam vynu įdomiausias galėtų būti pastarasis, mat vynas iš Zinfandel veislės Lietuvoje sutinkamas vis dar retai, o JAV tai - vynuogė Nr. 1 raudonajam ir rožiniam vynui gaminti. Niekur kitur ji nėra tokia populiari
kaip Amerikoje. Artima Zinfandel giminaite Europoje laikoma Italijoje ir Kroatijoje paplitusi Primitivo veislė. Kada vynuogė buvo pavadinta kitu vardu, kada ir kaip pateko į Ameriką, nežinia. Aišku tik, kad atvykėliai į Šiaurės Amerikos valstijas, keliaudami iš šalies rytų į Kaliforniją, atsivežė su savimi sodinukų, kurie čia išplito, nes veislė buvo gana ištverminga ir derlinga.

Zinfandel, vertina specialistai, iš tiesų yra „amerikietiško charakterio“: iš jos galima gaminti labai paprastą ir pigų vyną (kitaip tariant - demokratišką), galima pagaminti ir tokių, kurie nustebintų net patį išrankiausią vartotoją – ir vyno sudėtingumu, ir jo kaina. Beje, reikia būti
visai prastam vyndariui, tikina specialistai, kad iš Zinfandel veislės pagamintum nepakenčiamai vandeningą vyną. Paprastai, šios vynuogės, augančios karšto klimato Kalifornijoje, sukaupia savyje daug cukraus ir, panaudojus specialias mieles, iš jų derliaus gaminamas ryškus ir kūningas sausasis vynas iki 16 laipsnių stiprumo.

Lietuvos vartotojams pristatytas Mondavio „Woodbridge Zinfandel“ - sąlyginai jaunas vynas (2001-ųjų derliaus), aromatingas, intensyvus, jame dominuoja raudonųjų vaisių, uogų niuansai, pipirų ir prieskonių natos. Vynas 6 mėn. brandintas prancūziško ir amerikietiško ąžuolo statinėse. Poskonis švelnus, taninai lengvai juntami. Vyną gamintojai rekomenduoja prie ant grilio keptos arba troškintos mėsos, veršienos, picos, makaronų patiekalų.

Pinot Noir vynuogės mums bene geriausiai pažįstamos iš burgundiško vyno, tad vėlgi - įdomu jas palyginti su amerikietišku veislės variantu.

„Robert Mondavi Private Selection Pinot Noir“, 2001, pagamintas iš 95% Pinot Noir ir 5% Syrah veislių mišinio. Pastaroji švelnumu pasižyminčiai Pinot Noir veislei suteikia labiau juntamų taninų. Šiam vynui būdingas ryškus gėlių,raudonųjų vaisių bei uogų, prieskonių, odos, dūmų aromatų mišinys. Poskonis ilgas. Dėl savo švelnumo vynas tinka prie lengvų mėsos patiekalų: vištienos, engvai paruoštos jautienos, ėrienos, keptų žuvų.

Šis vynas - jau iš antrosios, prašmatnesnės, Roberto Mondavio serijos, kurioje, be „Pinot Noir“, puikuojasi „Chardonnay“, „Cabernet Sauvignon“ vynas. Dažnas jos „egzempliorius“ įvairiose parodose įvertintas puikiais balais, o vyno ragautojai savo balus, be abejonės, parašys patys.

Beatričė Laurinavičienė
„VŽ“ informacija