Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Nuodai ant mūsų stalo iš Baltijos jūros ir parduotuvių šaldiklių - pagalvokime ką valgome

2010-09-28
Paskelbk savo straipsnį

Kokią žuvį perkame prekybos centruose?

Neseniai internete išplatinta informacija jog pangasija (pengasija), esanti parduotuvių šaldikliuose, veisiama vienoje labiausiai užterštų planetos upių (Vietnamas), o ją auginant gausiai vartojami hormonai. Žuvis jau uždrausta pardavinėti daugelyje Europos, Kanados, Amerikos šalių, tačiau Lietuvoje pardavimai, ypač su nuolaida eina "kaip per sviestą". 
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu: "realūs pangasijų, gaminamų Vietname ir importuojamų į Europos Sąjungą, maisto ir veterinarinė kontrolė bei jos rezultatai, nepatvirtina šios informacijos." Tačiau ar tikrai saugią žuvį perkate ir vėl teks tik spėlioti, nes atliekant šių žuvų siuntų patikrinimą 2010 metais iš 797 į Lietuvą atkeliavusių siuntų, patvirtintais duomenimis, buvo patikrintos tik 185 siuntos. Minėtų patikrinimų metu iš atrinktų siuntų paimtų mėginių, 2 mėginiuose aptikti parazitai. Likusiuose 612 siuntose neaptikta nieko. Nes jos ir nebuvo tikrintos. Jei manote, jog dėl GMO lašišos sukti galvą reikia tik JAV gyventojams - klystate. Nors kol kas į Lietuvą nėra įvežamos GMO žuvys, jų, kaip ir kitų gyvūnų auginamų pramoniniu būdu, pašarams ES įprasta naudoti GMO pašarus.

Žuvis iš Baltijos jūros - nuodas?

Baltijos jūros užterštumo problema eskaluojama jau gana seniai, o realių pokyčių nėra. Jūros uždarumas, dideli, palaidotos karinės chemijos (iprito) kiekiai padaro mūsų jūrą – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Ne mažiau užterštos ir Kuršių marios. Tarpvyriausybinė prieš Baltijos jūros taršą kovojanti organizacija  HELCOM yra išskyrusi 11 naujos kartos pavojingų medžiagų grupes, dėl kurių būtina imtis konkrečių veiksmų. Šių medžiagų randama žuvyse bei žmonių kraujyje ir motinų piene. Tai dioksinai, tributilalavo junginiai, chlorinti parafinai, endosulfanas, gyvsidabris (jis ypač kaupiasi tune), kadmis ir kiti. Jei upėse ir ežeruose  teršalai neužsistovi, stovinčiame vandenyje jie linkę kauptis labiau. Todėl jūros žuvys pavojingesnės sveikatai yra pirmiausiai dėl to, jog jose kaupiasi daugiausiai pavojingų medžiagų, ypatingai tose žuvyse, kurios yra plėšrios ir riebesnės. Švedijoje atliktais tyrimai įrodyta, jog Baltijos jūros žuvyje (ypač silkėje) randamos didelės koncentracijos dioksinų, sukeliančių vėžį,  išbalansuojančių organizmą sukeliančių lytinės funkcijos sutrikimų.

Nors prieš patenkant ant Jūsų stalo daugelis žuvų yra tikrinamos tačiau  leistini kenksmingų medžiagų kiekiai (teisės aktų tvarka nustatytos normos), patekę į žmogaus organizmą jame kaupiasi. Egzistuoja tyrimai, įrodantys, kad šios medžiagos turi neigiamą įtaką mūsų reprodukcinei ir endokrininei sistemoms, gali paveikti inkstų, kepenų funkcijas, susilpninti imunitetą ir sukelti vėžį. Gali paveikti...gali ir nepaveikti, ar rizikuoti - spręskite patys.

Parengė: Ieva Malaiškaitė
Pagal balsas.lt informaciją 
Nuotraukos: Ieva Malaiškaitė
MENIU.LT informacija

2010 09 28