Porą kartų per metus su kolege išsiruošiame „vėlyvųjų pietų“, kurių metu visai, kaip per madingąjį brunch‘ą, pietaujame kelias valandas ir pasistengiame išragauti kiek galima daugiau skirtingų patiekalų.
Šį kartą išsiruošėme į ilgai planuotus pietus lietuviškuose baltuosiuose rūmuose, t.y. „White house“. Restoranas įsikūręs vilniečiams puikiai žinomame pramogų banke suskirstytas į keletą zonų: kokteiliams, pietums, prabangiai vakarienei. Restorano virtuvei vadovauja, profesionalių virėjų tarpe gerai žinoma, Rasa Kibildytė. Šefės „žaidimas“ jaučiamas kiekviename patiekale, kurie nors ir klasikiniai, tačiau „skamba“ visai kitaip.
Pradedame nuo triušienos kepenėlių pašteto. Kaip ir priklauso – švelni
konsistencija ir skonis, kuriuos suteikia ožkos sūris. Pagardinta skrudintais riešutais,
balzamiko padažu ir...įsidėmėkit, ne taip tradiciška, bet vietoje ir laiku – datulėmis,
avokadu bei meliono gabalėliais. 
Iš šaltųjų užkandžių, būtina paragauti baklažanų suktinukų. Taip, taip...visi
Kaukazo virtuvės restoranai juos turi ir nieko jais nebenustebinsi, tačiau
nesužinosite apie ką kalba eina jei neparagausite šių. Nuo visų kitų kada
ragautų baklažanų suktinukų šie skiriasi lengvu ir gaiviu įdaru iš ricott‘os ir
graikinių riešutų. Ir su pačiais baklažanais čia elgiamasi „padoriai“, ką ne
visi restoranai sugeba kepdami plonus griežinėlius aliejuje ar sugrūsdami
paruoštus suktinukus į šaldytuvą laukti klientų. Čia baklažanas sausas ir net
kiek traškus – dešimt su pliusu.
Auksinė taisyklė - jei nori patikrinti restorano virtuvę – užsisakyk steak‘ą. Taip ir padarome. Jautienos didkepsnis atkeliauja lėkštėje su keptomis bulvėmis, salotomis ir dar vienu šefės perliukų – šokolado ir pipirų padažu. Kadangi abi mėgstame kabinėtis, prisikabiname prie bulvių, kurių prie teisingo gabalo mėsos visai nebūtina (bet personalas sako, kad vyrams patinka), ir prie padažo, kuriame norisi ryškesnio šokolado skonio, kuris tikrai puikiai tinka jautienai. O visa kita...puiku! Minkšta, medium iškepimo mėsytė ilgai lėkštėje neužsibūna.
Sekantis ant stalo keliauja sterkas su trumpai apkeptomis daržovėmis. Gera, gerai iškepta žuvis nepaslėpta po kalnu prieskonių ar padažų. Geram žuvies patiekalui tiek jau pakanka. Ir čia paskutinė, ir ko gero smagiausia, pietų staigmena – apelsinų skonio bulvių košė. Skamba galbūt ir kaprizingai, tačiau recepto paprašyti tikrai norisi!
Desertui – žymusis Rasos traškus obuoliukas
pagardintas maskarponės kremu ir miško uogų padažu. Apie tokius dalykus
nerašoma, jie tiesiog ragaujami ir rekomenduojami iš lūpų į lūpas.
Tokie netradiciškai klasikiniai pietūs. Laukiame vasaros sezono, lauko terasos ir grill meniu.
