Vos prieš mėnesį atidarytame Sostinės turguje – sujudimas. Dalis prekybininkų iš naujojo turgaus jau norėtų bėgti, tačiau teigia, kad juos varžo pasirašytos grobikiškos sutartys.
Konkurencijos nepajuto
Ties Kalvarijų, Žalgirio, Daugėliškio ir Giedraičių gatvių sankirta atidarytas Sostinės turgus duris atvėrė gruodžio 18 d. Jį įkūrė šį 2,5 ha dydžio sklypą Šnipiškėse valdanti bendrovė „Imortalis“.
Labiausiai naujojo turgaus konkurencijos baiminosi vos už kelių šimtų metrų esančio Kalvarijų turgaus prekybininkai, tačiau paaiškėjo, kad jų nerimas buvo be pagrindo.
„Į naująjį turgų iš mūsų išėjo tik keli žmonės. Visų pirma dėl to, kad ten labai aukšti įkainiai. Tame turguje prekybos vieta per mėnesį kainuoja daugiau kaip 1800 litų, o pas mus – 800 litų, ir dar darome iki 30 proc. dydžio nuolaidas“, – dienraščiui pasakojo Kalvarijų turgaus administracijos direktorė Genovaitė Karolina Meilūnienė.
Pasak jos, į naująjį turgų išėję prekybininkai jau dairosi kelių atgal, nes prekyba naujoje vietoje nesiseka, tačiau galimybes palikti Sostinės turgų riboja su bendrove „Imortalis“ pasirašytos sutartys.
„Girdėjau, kad yra daug žmonių, kurie viso to jau atsikando ir nori išeiti. Bet norint išeiti iš to turgaus, reikia sumokėti dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą“, – teigė G.K.Meilūnienė.
Neatiduoda net žaliuzių
Tai, kad norint išeiti iš Sostinės turgaus, reikia sumokėti nemažus pinigus, „Vilniaus dienai“ patvirtino ir viena šio turgaus prekybininkė. Pavardės skelbti nenorėjusi moteris pasakojo, kad prekybininkų nepasitenkinimas kilo vos turgavietei pradėjus veikti.
„Mums buvo žadama, kad iki turgaus atidarymo jame bus užimta mažiausiai 80 proc. darbo vietų, tačiau gruodžio 18 d. veikė geriausiu atveju 30 proc. turgaus“, – piktinosi smulkioji verslininkė.
Pasak jos, nors prekybininkus viliojo strategiškai patogi naujojo turgaus vieta, į pustuštę turgavietę pirkėjai neplūsta. Moterį piktina ir turgaus administratorių pasirašyti pateiktos sutartys.
„Žmonės matė, ką pasirašo, tačiau jie griebėsi šiaudo. Čia atėjo žmonių, kuriems nesisekė Gariūnuose, kiti nebeišgalėjo išlaikyti savo parduotuvėlių. Tikėjomės, kad viskas bus gerai, bet išėjo taip, kad žmonės buvo apgauti. Sutartyse numatyti įsipareigojimai tik nuomininkams, o šeimininkai neatsako beveik už nieką. Prašėme, kad prieš pasirašant leistų mums tas sutartis pasiimti ir parodyti teisininkams, tačiau nepasirašytų sutarčių mums niekas nedavė“, – skundėsi prekybininkė.
Jos teigimu, su Sostinės turgaus administratoriais pasirašytos sutartys tokios griežtos, kad iš turgavietės išeinantys prekybininkai net negali išsinešti žaliuzių, kurias patys ir pirko. Sutartyse toks veiksmas esą įvertintas kaip prekybos vietos interjero gadinimas.
Anot pašnekovės, šiomis dienomis iš Sostinės turgaus išėjo keli prekybininkai, jų pėdomis ketina pasekti dar kelios dešimtys smulkiųjų verslininkų.
„Vieni išeina, kiti ateina“
Sostinės turgų valdančios bendrovės „Imortalis“ direktorius Linas Andrulis dienraščiui tvirtino, kad su prekybininkais yra pasirašytos standartinės sutartys, kokios pasirašomos visuose turguose. Jo teigimu, Sostinės turgus prekybininkus ne praranda, o kaip tik nuolat auga.
„Kai atsidarėme, buvo užimta 60 proc. prekybos vietų, tačiau kiekvieną savaitę šiuo požiūriu paaugame maždaug 2 proc. Naujų žmonių ateina ir į pramonės, ir į maisto skyrius“, – kalbėjo L.Andrulis.
Vis dėlto Sostinės turgus vargu ar gali pasigirti tiek klientų, tiek prekybininkų gausa. Paviljone, kuriame prekiaujama pramoniniais produktais ir drabužiais, mažiausiai pusė prekybos vietų tuščios.
L.Andrulis tikino, kad prekybininkai neturėtų skųstis sutartimis, nes jos niekuo neišskirtinės. „Sutartis standartinė. Čia nėra kuo išsiskirti. Taip, yra įsipareigojimai, bet jie galioja abiem šalims. Be to, jei kyla kokių nesusipratimų, mes visada siekiame rasti kompromisą“, – kalbėjo bendrovės "Imortalis" vadovas.
Jis teigė, kad prekybininkai iš Sostinės turgaus nebėga: „Vieni žmonės išeina, kiti ateina. Vyksta normali kaita, tokia yra turgaus specifika.“
Turgus – tik laikinai?
Sostinės turgų valdančios bendrovės „Imortalis“ vadovas neslepia, kad ši veikla įmonei tapo laikinu išsigelbėjimu nuo krizės. Leidimas turgavietės paviljonams išduotas trejiems metams. Pustrečio hektaro ploto sklypą valdanti bendrovė ketino jį užstatyti gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatais, tačiau šiuos planus teko atidėti. Statybas teko atidėti ir dėl įtarimų, kritusių ant „Imortalio“ dėl Šnipiškių lūšnynuose siautėjusių gaisrų.
Ar praėjus trejiems metams turgaus vietoje pradės kilti namai, L.Andrulis teigia kol kas nežinantis: „Šiandien apie tai negalvoju. Dabar turime turgų, reikia stengtis išgyventi iš to, ką turime. Kol kas tikrai nesigailiu pradėjęs šią veiklą, o ateitis parodys, kaip bus.“
Lukas Miknevičius
Nuotrauka: inmagine.com
2011 01 19