Natūralus kamštis (1)

Naujos sintetinės medžiagos, užsukami dangteliai ir kas keletą mėnesių vis naujas išradimas – viskas byloja apie revoliuciją vynų versle, kuri galiausiai turėtų išstumti natūralų kamštį. Tačiau kol kas nieko panašaus neįvyko. Kodėl?

Atsakymas labai paprastas – pakeisti natūralų kamštį beveik neįmanoma. Pirmųjų tokio pobūdžio bandymų buvo imtasi pietiniame mūsų planetos pusrutulyje. Prieš 10 metų šiose šalyse kamščiai buvo šokiruojančiai prastos kokybės. Kamštis, Australijoje laikomas pirmos klasės kamščiu, Europoje galėjo pretenduoti nebent į ketvirtąją. Nieko nuostabaus, kad esant tokiai apgailėtinai situacijai vyndariai ieškojo pakaitalų. Sintetiniai ar užsukami kamščiai pasitvirtino vynų, kurie suvartojami per metus ar kelis nuo išpilstymo, rinkoje. Tačiau tvirtinti, jog visas pasaulis turėtų užmiršti apie natūralų kamštį ir nuo šiol visi vynai turėtų būti parduodami su užsukamu dangčiu, būtų kvaila. Sunku net įsivaizduoti užsukamus butelius, kuriuose saugomas vertingas išlaikytas vynas. Aišku, gal jį pavyktų išsaugoti dar ilgiau, bet skonis turbūt netaptų geresnis.

Natūralus kamštis turi ne tik puikius parametrus technologiniu atžvilgiu, bet ir savotišką žavesį bei įdomią istoriją.

Kamštinis ąžuolas (Quercus suber) Viduržemio jūros regione auginamas nuo senų laikų. Iš šio medžio pagaminti kamščiai buvo skirti specialiems indams (amforoms), skirtiems vyno ir aliejaus saugojimui, uždaryti. Taip pat iš kamštinio ąžuolo buvo gaminami sandalai ir plūdurai, prilaikantys žvejų tinklus. Dar senovės graikai žinojo, jog nuėmus žievės sluoksnį, po to atauganti dar geresnės kokybės žievė. Senovės romėnai dar labiau išplėtė natūralaus kamščio vartojimą. Kolumelis nurodė jį kaip medžiagą, puikiai izoliuojančią šilumą (2 cm kamščio = 0,5 metro storumo plytų sienos). Kituose šaltiniuose užsimenama apie kamščio naudojimą dengiant stogus, gaminant žieminius batus arba „gelbėjimosi liemenes“. Mūsų protėviai puikiai žinojo natūralaus kamščio savybes: jis neperšlampa, yra lengvas, elastingas, patvarus ir beveik nepraleidžia šilumos.

Natūralaus kamščio naudojimas buteliams uždaryti yra gana naujas sumanymas, nes kamštis šiai paskirčiai buvo pradėtas naudoti tik XVIII amžiuje. Šis puikus sumanymas kilo vienuoliui Don Perignon iš Šampanijos. Iki to laiko buteliai buvo uždaromi medžio gabalėliu, įvyniotu į aliejumi pateptą kanapių lapą. Įdomu, ar ne?

Iki šiol daugiausia kamštinių ąžuolų auginama Viduržemio jūros regione. Didžiausiu natūralaus kamščio gamintoju yra Portugalija, po jos – Ispanija, Pietų Prancūzija, Šiaurės Italija, Marokas, Alžyras, Graikija. Kamštiniai ąžuolai auga labai lėtai. Jie auga 120-200 metų, pasiekia 10-12 m aukštį, o kamieno perimetras siekia apie metrą. Šių medžių auginimas – gana sudėtinga užduotis, o aukštos kokybės kamščio gamyba irgi reikalauja nemažai pastangų.

Pirmiausia reikia pasodinti medį... Po to – genėti šonines šakas, kad susiformuotų 2-3 m aukščio kamienas. Suformavus kamieną reikia formuoti 2-3 pagrindines šakas, iš kurių ateityje galima būtų nuimti apie metro ilgumo žievę. Ir taip apie 30 metų. Tik tada pirmą kartą nuimama žievė. Pirmoji žievė turi gana daug angų, kurios atsirado genint medį, todėl ji tinka tik dekoracijai (tapetams, grindims, padėkliukams po karštais puodais). Medis atsiaugina žievę per kitus 15 metų.

Pagal kurdesz.pl Elena Germanovič
oak cork nuot.
Meniu.lt informacija