Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Mitybos konsultantė bei kineziterapeutė Simona Stankevičienė: „Nėra sveiko ar nesveiko maisto, blogo ar gero <...> tiesiog skiriasi, kokią naudą jis duoda mūsų organizmui ir sveikatai“

2022-07-09
Paskelbk savo straipsnį

Savo pašnekovę, sertifikuotą mitybos konsultantę bei kineziterapeutę Simoną Stankevičienę, atrandu netikėtai – instagramo sraute (instagram: @simona_stankeviciene). Peržvelgusi jos profilį, pamatau daug naudingos informacijos: patarimų apie sveiką gyvenseną, judesį, skirtingų produktų vertę organizmui, įdomių receptų. Tuo pačiu, sužinau, jog moteris turi ir savo tinklaraštį „Harmonija su maistu“, kuriame galima  rasti dar daugiau vertingų patarimų bei užsisakyti specialistės paslaugas. Šiame interviu stengiuosi susipažinti su Simona, išsiaiškinti, koks buvo jos kelias link sveikos gyvensenos. Tuo pačiu – aptariame visiems naudingas temas: balansą mityboje ir judesio svarbą. Kviečiu skaityti ir tikiu, jog tikrai atrasite sau vertingos informacijos.

 

Simona, savo tinklalapyje rašote: „Lieknėjimo keliu ėjau ir aš. Mano kelionė truko 5 metus, kol atradau harmoniją su maistu“. Ar galite papasakoti, su kokiais iššūkiais susidūrėte? Kaip apibūdintumėte savo santykį su maistu dabar?

Kai susilaukiau dukros, kaip ir daugelis moterų priaugau papildomų kilogramų, kurių norėjau atsikratyti. Tuo metu aš nieko neišmaniau apie mitybą, todėl tiesiog laikiausi įvairių mitybos planų ir bandžiau sulieknėti. Vien tik mityba neapsiribojau, pradėjau ir sportuoti, tada atsidaro didžiulė meilė sportui ir mėgaujuosi tuo iki dabar.

Mano kelionė į harmoningą kūną užtruko ilgai, nes vis mesdavau, pavargdavau nuo to paties maisto, viskas būdavo neskanu, dingdavo motyvacija. Buvo netgi taip, kad nusipirkau mitybos planą ir net nepradėjau jo laikytis. Bet savo tikslo aš vis tiek norėjau pasiekti, todėl pradėjau ieškoti informacijos ne apie svorio metimą, bet apie harmoningą mitybą. Juk būtent gera savijauta, laisvumas kūne motyvuoja taip gyventi visada. Tuo pačiu, besikeičiantis vaizdas veidrodyje taip pat labai pagerina nuotaiką.  Kai aš supratau, kad palankus sveikatai maistas gali būti ir skanus, man nušvito akyse, nes dabar aš galiu mėgautis maistu ir gera savijauta. Šiuo metu aš sau galiu leisti valgyti viską, tik jau tokio noro nėra, nes nepatinka apsunkimo jausmas, energijos nebuvimas, apatija viskam. Nedraudžiu sau jokių produktų ir, jei noriu suvalgyti kažką skanaus, tą ir leidžiu sau padaryti. Esu didžiulė saldumynų mėgėja, todėl nuolat ieškau sveikatai naudingų skanumynų.

 

Internete – galybė informacijos apie mitybą. Kaip nepasiklysti? Ar žmogus, norintis sveikai maitintis, gali reikalingą informaciją atsirinkti pats, ar, visgi, svarbu – konsultuotis su mitybos specialistu? Tuo pačiu: kokias žmonių mitybos klaidas pastebite dažniausiai?

Išskirčiau dvi žmonių daromas klaidas: suvalgomas per didelis maisto kiekis ir suvartojama pernelyg daug perdirbtų angliavandenių, nes žmonės neskaito produktų etikečių, o tik patiki skambiomis frazėmis ant pakuočių. Pavadinimas suintriguoja, o viduje slepiasi visiškai nenaudingas produktas – vartojant tokius produktus kasdien, nepastebimai pradeda streikuoti sveikata. Ypač taip yra su produktais, kuriuose nėra riebalų, o vietoj riebalų yra pridėta papildomų cukrų, kad žmonėms būtų skanu. O žmonės dažnai galvoja, kad jei nėra riebalų, vadinasi – sveika. Bet tai ne tiesa, riebalai mums būtini. Arba kitas pavyzdys –  greito paruošimo košės. Jos jau toli gražu nuo košės, jų maistinė vertė daug arčiau saldainio, nes jose esantys grūdai tiek apdirbti, kad organizmui beveik nereikia virškinti, galima viską tiesiog sudėti į atsargas. Žmogus galvoja, valgau košę, kad pasijusčiau geriau, bet gaunasi atvirkščiai.

Manau, kiekvienas žmogus gali surasti sau naudingos informacijos apie mitybą internete, jei tik jis tam turi interesą. Būtų labai paprasta, jei būtų vienas šablonas kaip teisingai maitintis, kaip  jaustis gerai. Bet, deja, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Tam, kad žmogus nepasiklystų internete tarp daugybės patarimų ir rekomendacijų, geriausiai veikia ne drastiški mitybos pokyčiai, bet pamažu prisijaukinami nauji įpročiai ar produktai. O žmonėms, kuriems nepavyksta atrasti šio kelio savarankiškai, reikėtų kreiptis į gydytojus dietologus, nes galbūt yra problema kur kas giliau nei tik nežinojimas.

 

Ar galėtumėte trumpai papasakoti, kas yra balansas mityboje? Kiek procentų mūsų kasdienio maisto turėtų sudaryti sveiki pasirinkimai, o kiek – „pasukčiavimai“?

Pirmiausia, tai norėčiau pasakyti, kad nėra sveiko ar nesveiko maisto, blogo ar gero, maistas ir yra tik maistas, tiesiog skiriasi kokią naudą jis duoda mūsų organizmui ir sveikatai. Jeigu produktų teikiančių naudą kasdienėje mityboje bus 3/4 viso dienos raciono, jūs iš karto užsidėsite pliusą savo gerai savijautai.

 

Jūsų instagrame yra įrašas apie maisto „pachmielą“. Ar galėtumėte mūsų skaitytojams papasakoti – kas tai?

Man atrodo, su maisto „pachmielu“ yra susidūręs kone kiekvienas žmogus, tik, galbūt, neatpažino šios būsenos. Jis prasideda maždaug 12–24 val. po to, kai suvartojami dideli kiekiai kofeino, cukraus, druskos ir riebaus maisto. Maisto „pachmielas“ sukelia burnos džiūvimą, nevaldomą norą valgyti, skrandžio sustojimą, skysčių kaupimąsi organizme, dingsta natūralus apetito jausmas, išsiderina miegas. Jei toks nemalonus pojūtis juntamas labai retai, tai yra normalu, nes visiems visko nutinka. Bet jei žmogus dažnai susiduria su tokia būsena, tai greičiausiai jo problema slypi giliau. Dažni maisto „pachmielai“ gali parodyti žmogaus problemas, kurios slypi emocijose, kažkokiuose savęs suvaržymuose, o maistas ta vieta, kur jis gali pajusti ir laisvę, ir malonumą, ir pasitenkinimą, ir apdovanojimą, ir, netgi, nemalonias emocijas. Turbūt nesumeluosiu sakydama, kad maisto „pachmielas“ yra emocinio valgymo dalis.

 

Ar pati apsipirkinėjate standartinėse maisto parduotuvėse? Ar, vis dėlto, prioritetą teikiate ūkininkų produkcijai, specializuotoms parduotuvėms?

Daug  daržovių, vaisių ir mėsos aš gaunu iš savo tėvų, kurie patys viską augina, taip pat turiu ir ūkininką iš kurio perku mėsą. Be abejo, aš apsipirkinėju standartinėse parduotuvėse ir mano pirkinių maišelyje galima rasti visko, nes auginu vaikus ir leidžiu jiems patiems rinktis, ragauti ir pažinti kas yra naudinga, o kas nėra draugai mūsų sveikatai.

 

Dirbate ne tik su mityba – taip pat esate ir kineziterapeutė. Savo instagrame rašote, jog galite padėti žmonėms, kurie jaučia įtampą, nugaros skausmus. Ar tai – viena iš pagrindinių šiuolaikinio žmogaus bėdų? Ar įmanoma su nugaros skausmais kovoti namų sąlygomis?

Dažniausiai žmonės į mane kreipiasi būtent su įtampa pečiuose arba skausmais juosmenyje. Todėl, manau, kad tai yra viena pagrindinių šių dienų problemų – savo nugara reikia rūpintis kasdien, net ir tada, kai nejaučiate jokio skausmo, nes prevencija yra geriausi vaistai nuo visų ligų.

Kasdienė, bent 10-ties minučių, mankšta, gali sumažinti skausmus nugaroje, pečiuose ir kakle. Savo instagram paskyroje ir facebook puslapyje „Judesio galia“ aš dalinuosi įvairiais patarimais ir pratimais – ką daryti, kad atsikratytumėte skausmo. Nes stuburas – tai mūsų emocinės, fizinės ir dvasinės sveikatos atspindys. Ten telpa visos problemos. Todėl linkiu kiekvienam rūpintis savo stuburo sveikata ne tik tada, kai skauda, bet nuolat.

 

Daugelis žmonių prie kompiuterio praleidžia visą darbo dieną. O kai kuriems tai ir laisvalaikio praleidimo būdas. Kokių patarimų turite tokiems žmonėms?

Daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio būtina kas valandą daryti pertaukėles, atsistoti ir pasivaikščioti, padaryti pora tempimo pratimų ar bent jau gerai pasirąžyti. Labai gerai veikiantis patarimas, tai priminimas telefone, jog metas atsistoti. Taip pat – pasivaikščiojimas per pietų pertrauką.

 

Ar pritariate, jog žmogus kasdien turėtų nueiti bent 10 tūkst. žingsnių? Apskritai: vaikščiojimas – tai sportas, ar, vis dėlto, savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų judėti daugiau?

Jei žmogus niekada nesportavo ir nesportuoja, tuomet spartų vaikščiojimą, sekant savo širdies darbą, aš priskirčiau prie sporto. Mažą fizinį aktyvumą turintiems žmonėms labai rekomenduoju išmėginti intervalinį vaikščiojimą. Pulsas intervalinio ėjimo metu turėtų būti 90–130. Ėjimas atrodo taip: pradėti eiti lėtu tempu 3 min, tada tempą padidinti iki vidutinio ir eiti 3 min, ir galiausiai eiti maksimaliu tempu dar 3 min. Ir taip kartoti visus šiuos 3 ciklus, sekant savo širdies darbą, 1 valandą. Būsite ir pasivaikščioję ir patreniravę savo širdį, nes širdis – pats svarbiausias mūsų raumuo.

 

Šiuo metu domitės manualine terapija. Gal galėtumėte papasakoti: kas tai? Kuo šis terapijos metodas jums patrauklus?

Manualinė terapija – tai gydymo būdas, kuris rankų pagalba padeda atstatyti sutrikusią funkciją, grąžinti judesių laisvumą, sumažinti skausmus. Taikant šį metodą yra greitai gaunamas rezultatas, atlikus šią terapiją aš duodu ir namų darbų, kad klientas rezultatą išlaikytų ilgiau.

 

Susidariau įspūdį, jog veiklų turite į valias: nuo mitybos planų sudarymo iki manualinių terapijų. Visgi, gal turite ir daugiau planų: išleisti knygą, sukurti naujus mokymus apie sveiką gyvenseną ar pan. Pasidalinkite.

Taip, veiklos aš turiu daug ir tuo labai džiaugiuosi. Mano ateities planai labai glaudžiai susiję su dabartine veikla.

Ačiū už pokalbį

 

Autorė: Rut Javič