„Mėnulio įlanka“ – drausmingiems poilsiautojams (Utenos r.)

Tarp sodybų, kuriose galima neblogai pailsėti gamtos prieglobstyje, – Utenos rajone, šalia Sudeikių miestelio, įsikūrusi Vytauto Kazanavičiaus kaimo turizmo sodyba „Mėnulio įlanka“.

Tris gandrus ir trejus metus skaičiuojanti sodyba Alaušo ežero pakrantėje kol kas atvira tik vasaros metu. Tačiau netolimoje ateityje, žada šeimininkas Vytautas Kazanavičius, sodyboje atsiras ir keli rąstiniai, autentišku aukštaitišku stiliumi ręsti namukai, kuriuose svečių bus laukiama kiaurus metus. Namukus projektuoja Rumšiškių buities muziejaus architektas.

Puse lūpų p. Kazanavičius „VŽ Savaitgaliui“ prasitarė ir apie vėjo malūno statybą, kuriame turėtų įsikurti nedidelis viešbutukas. „Tačiau tai – dar ateities planai. Dabar reikia pabaigti rąstinius“, – moja ranka į statybų pusę pašnekovas. Šeimininkų planuose ir autentiška dūminė pirtis, ir lauko kubilas.

Poilsis vagonėliuose
Šiuo metu apie 3 ha ploto sodybos teritorijoje komfortiškai ilsėtis gali 24 asmenys. Svečiams pastatyti 5 nameliai – pora šešiaviečių ir trys keturviečiai. Beje, iš pirmo žvilgsnio, namukai nelabai patrauklūs, mat labiau panašėja į statybininkų vagonėlius. Tačiau vos pravėrus duris nuomonė pasikeičia. Viduje – viskas, ko reikia patogiam poilsiui: vonios kambarys, tvarkingi miegamieji, įrengta virtuvė.

Vanduo duše ir virtuvėje tiekiamas iš ežero, tad jo gerti nerekomenduojama. Ponas Vytautas sako, kad ankstyvą pavasarį ar esant kiek vėsesniems orams vanduo siurbiamas iš greta esančių šaltinių ir šulinių, tačiau šiemet, užėjus karščiams, jie visiškai išdžiūvo.

Poilsiaujant 4-6 asmenų kompanijai vertėtų sudaryti dušo lankymo grafiką ir susitarti iš anksto, mat vanduo šildomas nelabai galingais šildytuvais ir nespėja įšilti iki miestiečiams įprastos šilto vandens temperatūros. Savo kailiu išbandėme ir nusprendėme, jog geriausiai naudojantis vonios kambariu daryti 10-20 minučių pertraukas. Toks dušas menka bėda ir tiems, kurie vos atsibudę gali pasinerti į už kelių dešimčių metrų esančius vėsius Alaušo ežero vandenis.

Šiuos namukus, pasakoja p. Kazanavičius, prieš kelerius metus rekomendavo pažįstamas iš Didžiosios Britanijos. Tiesa, šeimininko nuomonė apie vagonėlius iš pradžių buvo gan skeptiška, mat šioje vietoje jis planavo suręsti etnografinius namukus. Tačiau įvertinęs finansines galimybes pasirinko paprastesnį ir pigesnį variantą – vagonėlius ir, sako p. Kazanavičius, nepasigailėjo.

Poilsis pagal taisykles
Nuo vartų pasitikęs ir iki namuko slenksčio palydėjęs svečius, p. Vytautas poilsiautojų lengvai nepaleidžia – kiekvienas turi išklausyti ne tik saugaus elgesio su dujomis, elektra instrukcijas, bet ir bendras vidaus elgesio taisykles. Su jomis supažindinama ekskursijos po sodybą metu. Viena iš pagrindinių taisyklių – poilsiavietėje netriukšmaujama. Todėl laukiamiausi svečiai – šeimos. Nors sodybos teritorija išties nemaža, tačiau pavienių svečių su palapinėmis p. Vytautas nepageidauja. Taip, sako jis, užtikrinama svečių ramybė ir saugumas. Išimtys palapinių mylėtojams vis dėlto daromos, tačiau tik tais atvejais, jei visą sodybą išsinuomoję svečiai nebetelpa į namelius. Toks „ne pelno siekimo“ šeimininko elgesys atrodė kiek keistokas, tačiau vėliau jį įvertinome – visą savaitgalį sodyboje jautėmės kaip ramybės ir tylos oazėje.

Viduje – tvanku
Kiekvienas namelis turi savo pavadinimą, visi jie aukštaitiški – „Saula“, „Mėnuo“, „Laume“ ir „Žvaigzde“. Namelių pavadinimų simboliai, kalti nagingo kalvio, iškelti ant šalia kiekvieno namelio esančios mūrinės lauko kepsninės. Niekur nedingsi, – tačiau „Saulės“ vardu pavadintame namelyje, kurį teko išbandyti „VŽ Savaitgalio“ žurnalistams, vieną karščiausių šių metų savaitgalių buvo beveik neįmanoma būti ir miegoti.

Nedidelis namelis, vos pirmiesiems saulės spinduliams palietus jo stogą, įkaisdavo taip, jog kambariuose temperatūra pakildavo iki 38-40 laipsnių karščio. Tad nuo ankstyvo ryto iki maždaug vidurnakčio į jį eidavome esant tik „neatidėliotiniems“ reikalams. Ponas Kazanavičius sako, kad su šia problema bus susidorota šį rudenį, kai ant namukų bus užkelti papildomą pavėsį sudarantys stogai.

Iš siūlomų pramogų sodyboje – galima išsinuomoti valtį, jachtą, dviračius ar palenktyniauti su vėju burlentėmis. Mėgstantiems sportuoti visai ant ežero kranto įrengta tinklinio aikštelė. Garo mėgėjams siūloma pirtis.

Prancūzijos dvasia
Uoliai saugoma poilsiautojų ramybė – ne vienintelis sodybos privalumas. Kelias iki pat poilsiavietės taip pat lengvai nupasakojamas bei asfaltuotas. Nuo posūkio į poilsiavietę svečius pasitinka dviem kalbomis – lietuvių ir prancūzų, sodybos teritorijos pradžią ženklinanti nuoroda „Mėnulio įlanka“ – „Baie de Lune“.

Pasidomėjus paaiškėjo, jog p. Vytautas anksčiau buvo kelionių ir ekskursijų vadovas, kurį laiką dirbo ir gyveno Prancūzijoje. Tėvynės ilgesys jį grąžino į paveldėtą tėvų žemę Sudeikiuose, kurioje jis daro tai, ką išmano geriausiai – organizuoja žmonių poilsį.

Jis sako, kad Prancūzijai ir jos kalbai iki šiol puoselėja itin šiltus jausmus, todėl ir sodybą pavadino, kaip jis sako, su „prancūzišku prieskoniu“. Beje, pavadinimas irgi ne iš piršto laužtas – vakarojant ežero pakrantėje ir laukiant, kol atvės oras kambariuose, iki soties galėjome grožėtis mirguliuojančiu mėnulio taku Alaušo ežero vandenyse.

BOX
Maistu ir gėrimais poilsiautojai rūpinasi patys.

Dviračio nuoma valandai 5 Lt
Valties nuoma valandai 5 Lt
Burlenčių nuoma valandai – 10 Lt
Jachtos 2,5 val. ekskursijai – 100 Lt
4 vietų namukas parai – 100 Lt
6 vietų namukas parai – 150 Lt
Pirties nuoma – sutartinė

Anželika Giedra
„Verslo žinios“, 2006 08 04
Interneto archyvo nuotrauka
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>