Šioje šalyje svarbiausias produktas – kukurūzai, iš kurių ruošiamos paprastos tortiljos, šventiškas alus, saldžiai įdaryti garuose troškinti kukurūzai tamales. Kiauliena, ožkiena, ėriena, vištiena troškinama senoviniais metodais: suvyniota į lapus arba moliniuose induose. Žuvys ir jūros gėrybės šioje šalyje ruošiamos įvairiais būdais, todėl įgauna savitą skonį bei kvapą.
Jau nuo seniausių laikų Meksikos gyventojų pagrindinis valgis buvo kukurūzai, kuriuos laikydavo šventaisiais augalais ir pradžia viso, kas gyva. Kukurūzai majų gentims teikė jėgos ir stiprybės, iš jų dievai sukūrė žmogų. Tais laikais dar buvo mėgiami pomidorai, avokadai, agavos, vanilė ir kakava. Maistui meksikiečiai naudojo šernus, fazanus, elnius ir kitus gyvūnus. Ispanams užkariavus Meksiką, tradiciniai senbuvių mitybos įpročiai stipriai pasikeitė. Užkariautojai į šalį atgabeno visiškai naujus maisto produktus, augalus. Didžiausių įtaką meksikiečių virtuvei padarė Rytų prieskoniai: juodieji pipirai, anyžiai, kalendrai, gvazdikėliai.
Tačiau dar ir šiandien Jukatano pusiasalyje galima paragauti valgių, išlaikiusių majų kulinarijos tradicijas: sopa de lima, pikantišką vištienos sriubą su žaliomis citrinomis ir kukurūzų tortilijas su aitriosiomis paprikomis. Vietiniai gyventojai valgo chochinitą – troškintas kiaulienos patiekalas, pateikiamas su raudona axiote sėklų pasta. Jukatanų virtuvei būdingi švelnūs prieskoniai. Patiekalus paaštrinti galima atskirai patiekiamais tiek pikantiškais, tiek deginančiais salsa padažais. Krašte mėgiami jūros ešeriai, suvynioti į bananų lapus ir iškepti ant laužo, kiauliena su pupomis, ryžiais ir šviežia kalendra. Šiandien Jukatano pusiasalyje garsus anyžių žiedų ir medaus likeris, kurį gerdavo senovės majai.
Čiapo regionas – tai indėnų žemė, kur kalbama daugeliu jų kalbų, puoselėjami senieji papročiai ir mitai. Čiapo klimatas lemia gausią augmeniją ir gyvūniją. Patiekalai dažniausiai ruošiami iš kiaulienos ar vištienos. Pollo relleno įdaromas mangolais, virtu kumpiu, kiaulienos dešrelėmis ir fraincescana – vietiniu karvės pieno sūriu. Vietiniai gyventojai mėgsta migdolais ir razinomis įdarytą keptą vištą, taip pat tirštą sriubą, pagardintą kumpiu, salotomis, abrikosais ir aitriosiomis paprikomis. Šokoladas šiame regione dažniausiai gaminamas namuose.
Oachakos regionas priklauso Meksikos lobynams, o turistus traukia archeologiniais statiniais, savo kultūra ir kitomis grožybėmis. Oachakos valstijoje aptinkama beveik pusė visų šalies paukščių ir žinduolių. Derlingose pakrančių žemėse auga įvairios daržovės, plyti agavų laukai, tabako ir cukranendrių plantacijos. Šioje valstijoje auginama net 30 iš 60 Meksikoje žinomų aitriosios paprikos rūšių, patiekiamų su varškės sūrio įdaru ar keptos, apvoliotos išplaktame kiaušinyje. Oachaka kulinarijos požiūriu – septynių padažų, šokolado ir mezcal kraštas. Vertėtų paminėti kukurūzų košės kukulius, suvyniotus į kukurūzų ar bananų lapus, įdarytus kiaulienos faršu arba maltais chepil lapais su aštriais mišiniais iš moliūgų, svogūnų, pomidorų.
Kava į Meksiką atvežta tik XIX amžiaus pradžioje. Pirmiausia ji pradėta auginti Kordobos apylinkėse, vėliau Čiapo vulkaniniame masyve. Senovėje gyventojai pupeles keletą dienų fermentuodavo, nuplaudavo ir išdžiovindavo. Jas pakepindavo, sumaldavo, o gautą masę maišydavo su vandeniu ir aitriosiomis paprikomis, kol gaudavo šokolado gėrimą ar kakavą. Kakavmedis buvo labai gerbiamas ir naudojamas net per religines apeigas. Greitai Meksika pagal kavos eksportą tapo ketvirtąja šalimi pasaulyje. Šiandien šis saldus su cinamonu, gvazdikėliais bei migdolais pagardintas karštas gėrimas skiriasi nuo pirmykštės kavos. Daugelis meksikiečių šeimų patys gamina kakavą ar šokolado mišinį. Kakava Meksikoje suteikia spalvą tirštam gėrimui iš kukurūzų miltų, pieno ir įvairių prieskonių – atole. Gyventojai mielai geria pozol – gėrimą iš maltų kukurūzų, vandens ir kakavos.
Meniu.lt informacija
