Prieš tūkstantmečius prie Nilo krantų, toje vietoje, kur dabar įsikūręs Luksoras ir keletas aplinkinių kaimų, alsavo gyvenimu Tėbai - pagrindindinė senovės Egipto metropolija. Iš tų laikų likę pastatai yra stebėtinai geros būklės, nes buvo apsaugoti nuo saulės ir dykumų vėjo. Apsauginį sluoksnį šimtmečius ir viršuje jau kūrėsi gyvenvietės.
Viduramžiais nuniokotų Tėbų griuvėsiuose vėl pražydo gyvenimas. Tarp statulų ir obeliskų, ant senovės šventovių pamatų namus statėsi naujakuriai arabai. Jie nežinojo nei paslaptingų griuvėsių kilmės, nei jų paskirties. Todėl pavadino juos „al-Uqsur“, o tai arabiškai reiškia rūmai, pilys. Iš čia ir kilo Luksoro miesto pavadinimas.
Pietų haremas
Kaip ir prieš keturis tūkstančius metų, miesto širdis yra senovinė Luksoro šventykla. Gražiausia ji naktį iš Nilo pakrantės pusės. Įspūdingai apšviestos galingos kolonados fone šiuolaikiniai pastatai atrodo tarsi nameliai iš vaikiškų kaladėlių. Nuo likusios, „pasaulietinės“ miesto dalies, šventyklą slepia vartai - pilonas su dviem milžiniškais bokštais, kurie savo forma primena siaurėjančią į viršų trapeciją. Jie atrodo daug didingesni ir didesni nei iš tikrųjų yra. Jie papuošti reljefais, kurie garbina Egipto valdovų karines pergales. Įėjimą į šventyklą saugo vieno jų statytojų faraono Ramzio II statulos. Viduje, aplink kiemą, supamą kolonadų, stūkso kitos statulos. Iškaltos iš juodo granito, jos yra neapsakomo dydžio ir, atrodo, jose slypi antgamtiška galia.
Luksoro šventykla, kadaise vadinta Pietų haremu, buvo deivės Mutos, galingiausio Egipto saulės dievo Amono žmonos, buveinė. Kartą per metus, pavasario vaisingumo šventės metu, dievas statulos pavidalu apsilankydavo savo žmonos buveinėje, kad susijungtų su ja ir atgautų gyvybines jėgas, o kartu su juo ir faraonai, gyvybingasis Nilas ir visas pasaulis.
Dievo miestas
Dievo Amono namai buvo Karnako šventykla, didžiausia ir garsiausia visoje valstybėje prie Nilo. Karnakas - tai ne viena šventykla, o visas jų miestas. Faraonai jį statė ir perstatinėjo ištisus 1300 metų. Kiekvienas jų norėjo čia palikti savo galybės pėdsakus. Šventykla atrodo neaprėpiamo dydžio, nes prieš turistus atsiveria vis naujas kiemas, išauga kolonados, statulos iš juodojo ir rausvojo granito. Statulos vaizduoja faraonus būdinga valdovo poza, ant krūtinės sukryžiuotomis rankomis, su valdžios regalijomis rankose, į priekį atkišta kaire koja ir aukštai iškelta galva su karūna.
Už pirmojo galingo pilono (skiriančio tai, kas „žmogiška, nuo to, kas dieviška“) išilgai pagrindinės šventyklos ašies eina kelias. Kadaise juo vaikščiojo tik Amono tarnai, faraonai ir vyriausieji žyniai, o mūsų dienomis čia zuja turistai. Plote, kuriame galėtų tilpti 10 didžiausių krikščioniškų katedrų, stūkso daugiau kaip šimtas milžiniškų kolonų. Šis vaizdas turistams daro neišdildomą įspūdį. Šios kolonos turėjo simbolizuoti šventąjį papirusų mišką - dėl to kapiteliai apvainikuoti papirusų pumpurais, - kuriame paprastas mirtingasis tėra tik nieko nereiškiantis vabalėlis. Iš akmens blokų pastatyti kolonų cokoliai puscilindrio formos, išraižyti reljefais. Reljefai puošia ir visas šventovės sienas, kolonas ir obeliskus. Šalia iškalti hieroglifai pasakoja apie dievų ir faraonų gyvenimo įvykius, pergalingas kovas ir kasdienį galynėjimąsi su likimu. Tai tarsi milžiniška knyga.
Juodvabalio galia
Tie, kas nori įgyti likimo ir senovės dievų palankumą, Karnake neturėtų aplenkti granitinės juodvabalio statulos, ridenančios priešais save švytintį rutulį. Tai saulės triumfo prieš nakties tamsą simbolis. Septynis kartus apėjus statulą užsitikrinama laimė ar galimybė turėti daug vaikų, o egiptiečiai juodvabaliui priskyrė dar didesnes galias.
Prieš atkasdami senovės miesto liekanas, archeologai turėjo sugriauti ten stovėjusius gyvenamuosius namus (jų savininkai gavo kompensacijas). Taip pat ketinta sugriauti ir Abu al Hagago, Luksoro globėjo, mečetę, tačiau musulmonai ėmė protestuoti. Šios mečetės pamatai greičiausiai yra senovės šventyklos mūrai.
Luksore yra dar keletas tokių nuostabių religijų ir kultūrų sutapimų: pagoniškuose griuvėsiuose, kur pirmieji krikščionys statėsi bažnyčias, galima išvysti piešinius, kuriuose vaizduojami šventieji su aureolėmis, bei Romos imperatorių freskas, kuriose matyti ir dievas Amonas. Per tūkstantmečius gyvenimas Luksore vis atgydavo. Tačiau faraonų šventyklos ir jų šlovė amžina. Gal taip lėmė juodvabalis?
Naudinga informacija
Į Luksorą galima nusigauti turistiniu autobusu (iš Hurgados ir Kairo); traukiniu ar laivu (iš Kairo); lėktuvu (iš Kairo ir Šarm el Šeicho).
Klimatas
Vasarą temperatūra viršija 50 laipsnių karščio; žiemą siekia apie 20 laipsnių (naktį dykumoje nukrinta iki 10 laipsnių). Geriausias metas vykti rugsėjį-spalį ir kovą-balandį, kai dienos temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos.
Valiuta
Egipto svaras (LE; yra lygus 100 piastrų). Geriausia vežtis dolerių ar kelionės čekių. Galima juos keisti vietoje ar atsiskaityti doleriais, tik svarbu turėti smulkesnio nominalo banknotų, nes grąžą gausite svarais. Mokėjimo kortelės nėra populiarios.
Kainos
Bilietai į Karnaką ar Luksoro šventyklą bei Mumifikacijos muziejų – apie 20 svarų. Pasiplaukiojiams laiveliu (2 val.) - 20-30 svarų;
Vietos transportas
Mini autobusiukai - 25 piastrai; taksi - 3-9 svarai.
Pirkiniai, kuriems sunku atsispirti
Kvepalai, kurie beveik idealiai atitinka garsių firmų „Chanel“, „Dior“ ar „Guerlain“ firmų produkcijos aromatus, labai populiarūs ir turistų perkami. Klientės, sėdėdamos patogiose sofose ir gurkšnodamos gaivinamuosius gėrimus, gali rinktis iš gausybės aromatų. Galima pageidauti, kad specialiai jums būtų sukomponuoti aromatai.
Geriausios kokybės papirusų galima įsigyti iš gamintojo. Jie išpiešti tradiciniais senovės Egipto raštais. Be to, tai tikras papirusas, o ne lūžtantys bananmedžio lapai.
Turistai mielai perka rausvas ar dramblio kaulo spalvos alebastro dėžutes, žvakides ar vazas. Lengva atskirti autentiškas nuo padirbtų: tikras alebastras, žiūrint prieš šviesą, yra šiek tiek perregimas.
Verta apsilankyti Egipto turguose, kurie stebina savo prabanga ir prekių gausybe. Tačiau perkant turguje būtina derėtis.
Pagal užsienio spaudą
„Claudia“ nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt
