Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama kenksmingų medžiagų liekanų stebėseną, nustatė padidintas dioksino ir dioksino tipo polichlorintų bifenilų koncentracijas Lenkijoje pagamintuose konservuose „Menkių kepenėlės savo sultyse“ (gamintojas BK-Food Poland, PL 22081805WE) ir Lietuvoje pagamintuose konservuose „Natūralios menkių kepenėlės“ (gamintojas UAB „Provit Industrija“). Atsižvelgiant į Nacionalinio maisto ir veterinarijos instituto informaciją, uždrausta minėtus konservus realizuoti rinkoje ir nurodyta juos saugiai sunaikinti
Laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad lietuviškos kilmės konservuose teršalų kiekis sudaro 66.7 pg/g ir atitinkamai lenkiškos kilmės konservuose - 48.5 pg/g. Didžiausia leistina dioksinų ir PCB (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ suma) liekanų koncentracija žuvų kepenyse yra 25.0 pg/g drėgno svorio.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, dėl nuolat nustatomos padidintos dioksino ir dioksino tipo polichlorintų bifenilų koncentracijos Baltijos jūroje sugaunamose Baltijos menkių (lot. Gadus morhua callarias) kepenyse, direktoriaus įsakymu uždraudžia tiekti žmonių maistui ar gyvūnų (išskyrus kailinius žvėrelius) šėrimui šios rūšies žuvų kepenis.
Žuvis iš Baltijos jūros - nuodas?
Baltijos jūros užterštumo problema eskaluojama jau gana seniai, o realių pokyčių nėra. Jūros uždarumas, dideli, palaidotos karinės chemijos (iprito) kiekiai padaro mūsų jūrą – viena labiausiai užterštų pasaulyje. Ne mažiau užterštos ir Kuršių marios. Tarpvyriausybinė prieš Baltijos jūros taršą kovojanti organizacija HELCOM yra išskyrusi 11 naujos kartos pavojingų medžiagų grupes, dėl kurių būtina imtis konkrečių veiksmų. Šių medžiagų randama žuvyse bei žmonių kraujyje ir motinų piene. Tai dioksinai, tributilalavo junginiai, chlorinti parafinai, endosulfanas, gyvsidabris (jis ypač kaupiasi tune), kadmis ir kiti. Jei upėse ir ežeruose teršalai neužsistovi, stovinčiame vandenyje jie linkę kauptis labiau. Todėl jūros žuvys pavojingesnės sveikatai yra pirmiausiai dėl to, jog jose kaupiasi daugiausiai pavojingų medžiagų, ypatingai tose žuvyse, kurios yra plėšrios ir riebesnės. Švedijoje atliktais tyrimai įrodyta, jog Baltijos jūros žuvyje (ypač silkėje) randamos didelės koncentracijos dioksinų, sukeliančių vėžį, išbalansuojančių organizmą sukeliančių lytinės funkcijos sutrikimų.
Nors prieš patenkant ant Jūsų stalo daugelis žuvų yra tikrinamos tačiau leistini kenksmingų medžiagų kiekiai (teisės aktų tvarka nustatytos normos), patekę į žmogaus organizmą jame kaupiasi. Egzistuoja tyrimai, įrodantys, kad šios medžiagos turi neigiamą įtaką mūsų reprodukcinei ir endokrininei sistemoms, gali paveikti inkstų, kepenų funkcijas, susilpninti imunitetą ir sukelti vėžį. Gali paveikti...gali ir nepaveikti, ar rizikuoti - spręskite patys.
MENIU.LT informacija
Nuotrauka: inmagine.com
2011 03 24
