Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog Lietuvoje prieskonių mišiniai pasivijo universaliuosius prieskonius ir net nedidele procento dalimi juos aplenkė.Toks pokytis prieskonių rinkoje, anot šios srities ekspertų, rodo spartėjantį gyvenimo tempą ir gerėjančią maisto kultūrą šalyje.
Rinkos tyrimų bendrovės „ACNielsen“ duomenimis, ir universalieji prieskoniai, ir prieskonių mišiniai šiuo metu dalijasi maždaug po 34% Lietuvos prieskonių rinkos.
Nuolat didėjanti mišinių pardavimo dalis rodo tai, kad žmonės turi vis mažiau laiko maistui gaminti, tačiau yra ir reiklesni, išmano maisto kultūrą, pažymi žinovai. Prieskonių pardavėjai sako, jog dabar universalieji prieskoniai, anksčiau vartoti kaip pagrindinis prieskonis, vis dažniau vartojami pagardinti maistui vietoj druskos, o skoniui gerinti dažniau vartojami specializuoti mišiniai.
Tačiau Jolanta Grigaitienė, prieskonių gamintojos UAB „Saldva“ rinkodaros direktorė, mano, jog nerealu, kad universaliųjų prieskonių dalis visų prieskonių rinkoje stipriai sumenks – turėtų tik pasikeisti jų vartojimo pobūdis. O Tomas Gudžiauskas, „Paulig Baltic“ atstovybės Lietuvoje „Santa Maria“ prekių ženklo vadybininkas, mano, jog mišinių dalis, žvelgiant į Vakarų
šalių pavyzdžius, dar turėtų didėti ir pralenkti universaliuosius.
Vengia monotoniško skonio
„Santa Maria“ prekių ženklo vadybininkas, komentuodamas padėtį prieskonių rinkoje, teigia, jog naudojant universaliuosius prieskonius visas maistas tampa panašaus skonio, o žmonės vis labiau siekia išskirtinio skonio, todėl ir populiarėja mišiniai.
Tyrimo duomenimis, metinis prieskonių rinkos didėjimas Lietuvoje nesiekia nė procento – 0,08%, tad iš esmės jų rinka kiekybiškai yra stabili. Anot p. Gudžiausko, nors ir sunkiai prognozuojama, prieskonių rinka šiemet turėtų plėstis.
„Saldvos“ rinkodaros direktorė pažymi, jog žmonės pamažu grįžta prie maisto ruošimo namuose, o universalūs prieskoniai visiems tikti negali.
„Mišiniai atgauna savo pozicijas, mat ir žiemą, išsinešę groteles į lauką, žmonės vis dažniau kepa mėsą, pagardindami ją specialiais prieskoniais“, - naujus lietuvių pomėgius nusako ji.
Marijus Merkys, Panevėžio UAB „Alvas ir ko“ prieskonių vadybininkas, sako, jog daugiau mišinių pradėjo vartoti ir šalies maisto pramonės bendrovės, ypač mėsininkai, o natūralių prieskonių vartojimas mažėja.
„Lietuviai labai imlūs naujovėms, o didžiosios bendrovės vis nori ko naujo – dažnai sudominti pavyksta tik nauju produktu, nauju prieskonių mišiniu“, – sako p. Merkys. Tos pačios bendrovės atstovė Renata Mejerienė, pirkimo-pardavimo vadovė, pažymi, jog lietuviai nėra konservatyvūs ir vis dažniau renkasi įvairius egzotiškus prieskonius.
„Pakeliavę po svečias šalis lietuviai vis dažniau gamina kitų šalių firminius patiekalus, tad natūralių prieskonių vartojimas mažėja, o vis populiarėja egzotiškesni, kitų šalių virtuvių mišiniai“, – sako p. Mejerienė.
Naujovės padeda laimėti
Stiprindama savo vardą rinkoje „Paulig Baltic“ šių metų pradžioje Estijoje atidarė prieskonių „Santa Maria“ ir kavos „Paulig" mokymų centrą. „Tai ilgalaikis projektas, skirtas ne konkrečiai rinkos daliai didinti, o maisto kultūrai tobulinti, stiprinti mūsų vardą rinkoje. Taip pat tai abipusė
nauda, nes pasidalijama žiniomis: mes organizuojame mokymus, o virėjai ar kiti prieskoniais besidomintys dalyviai mums suteikia informacijos apie tai, kokius prieskonius jie dažniausiai vartoja, kokių dar stinga, kokie yra poreikiai“, – sako bendrovės atstovas.
„Saldvos“ atstovė p. Grigaitienė teigia, jog taikydamasi prie vartotojų bendrovė šiuo metu keičia visų prieskonių pakuotę – į uždaromą, patogią stovėti ir leidžiančią prieskoniams išlaikyti gerąsias savybes ilgesnį laiką.
„Pernai metų pabaigoje pradėję keisti pakuotes iki Velykų žadame baigti – mūsų manymu, su naująja pakuote prisiviliosime dalį vidutinių ir aukštesnes pajamas gaunančių vartotojų. Su pagrindiniu mūsų konkurentu - „Santa Maria“ - dabar daugiausia konkuruosime kaina“, – kalba p. Grigaitienė.Atstovės teigimu, dėl naujos pakuotės prieskonių kaina kilti neturėtų, nebent
tai lemtų kiti veiksniai – degalai, produkto atvežimas iš trečiųjų šalių.
Nenori druskos
Giedrius Jasukaitis, prieskonių ir konditerijos žaliavų UAB „Sauda“ direktoriaus pavaduotojas komercijai, sako, jog jų bendrovė didina tiek universaliųjų prieskonių, tiek mišinių pardavimus.
„Tačiau ryškėja tendencijos, jog vartotojai vis dažniau pageidauja prieskonių be druskos“, – pažymi Kauno rajone įsikūrusios bendrovės atstovas. Todėl „Sauda“ kitą savaitę planuoja pradėti prekiauti ir prieskonių mišiniais be druskos.
„Prieskoniai be druskos yra patogesni vartotojui, mat druskos galima įsidėti nepriklausomai nuo prieskonių kiekio“, – tikina p. Jasukaitis. Ponia Mejerienė, atstovaujanti „Alvui ir ko“, sako, jog jų bendrovės asortimente taip pat yra prieskonių ir su druska, ir be jos. Anot pašnekovės,
kuo daugiau druskos mišinyje, tuo jų savikaina mažesnė.
Pasak p. Jasukaičio, pasakyti, kurie prieskoniai populiariausi, sunku, nes jų vartojimas priklauso nuo sezono. O štai „Saldvos“ rinkodaros direktorė neabejotinais Lietuvos prieskonių rinkos lyderiais, kaip ir iki šiol, įvardija paukštienos, kiaulienos bei bulvių prieskonius.
Dovilė Stadalninkaitė
„VŽ“ Savaitgalis informacija
