Kulinarinė savaitgalio popietė. Lietuva

Nesvarbu, kiek mes turime ar neturime nacionalinių patiekalų, tačiau daugelis puikiai pamenam kuo saldindavo vaikystės stalą mamos ar močiutės – blynai, spurgos, žagarėliai ... - juk neturėjome tokių skanių jogurtų ar pyragaičių. Tuomet ir vandeniniai ledai buvo tikras skanėstas, saldų kokteilį susiplakdavom iš pieno ir mėlynių ar braškių uogienės, o saldainius pasigamindavom ir duonos, vandens ir cukraus. Tačiau šiandien ne saldėsio receptą pasiūlysiu ... .

Vaikystėje mano močiutė, kuriai ir jos mama ruošdavo - kepdavo labai skanų mums patiekalą, dėl kurio kartais ir susistumdyti tekdavo, jei pritrūkdavo. O jei „neduokdie“ ypatingo skonio kaimiška varškė jau būdavo pasibaigus, tai pakartojimo ir nebūdavo. Tekdavo laukti sekančio karto.

Šiam patiekalui jums reikės tik šiek tiek aliejaus, lašinukų ir varškės. Žinoma, geriausiai tiktų
kaimiška varškė, kuri tikrai neprilygsta pirktai iš parduotuvės, bet jei tokios įsigyti negalite,
galima išbandyti ir pirktą. Tačiau skirtumas tikrai didelis tiek skonio prasme, tiek konsistencijos.

Smulkiai supjaustytus be raumens lašinukus reikia gerai apkepinti, kaip mano teta sakė – beveik iki sausumo. Tuomet į keptuvę suversti varškę ir kepti kol ši pradės tirpti. Skanauti galima ir šiltą, ir šaltą. Močiutė mums prie šio patiekalo išvirdavo kmynų arbatos.

Kitas skanumynas viliodavęs prie stalo - tai keptas sūris. Baltą kaimišką sūrį močiutė supjaustydavo riekelėmis, apvoliodavo į kiaušinio plakinio ir į duonos džiuvėsių mišinį ir iškepdavo.

Skanaus!

Jei žinote senų regioninių lietuviškų patiekalų, turite kas galėtų papasakoti apie lietuvių virtuvę iki sovietinio laikotarpio, rašykite man: virtuves@meniu.lt  

Jolanta Bagurskienė
Autorės nuotr.
Meniu.lt informacija