Alkoholio prekybos ir gamybos magnatams atstovaujančių lobistų pergalė buvo laikina.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė atmetė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, leidžiančias pailginti prekybos alkoholiu laiką iki 24 val., ir Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis net trečdaliu sumažintas akcizo mokestis alkoholiniams gėrimams.
Negana to, valstybės vadovė savo sprendimą palydėjo skambiais pareiškimais apie atviram lobizmui nusilenkusį Seimą, o siekį mažinti etilo alkoholio akcizą pavadino nemoraliu ir skatinančiu svaigalų vartojimą.
Vienas Prezidentės motyvų nepritarti siūlomiems pakeitimams – ir mažesnės biudžeto pajamos. Tai esą prilygtų alkoholio pramonės rėmimui biudžeto lėšomis, nors nėra pinigų nei pensijoms, nei kitoms svarbioms šalies gyventojų reikmėms. Šia korta mojuoja ir alkoholį gaminančių bei juo prekiaujančių įmonių lobistai. Esą šalis dėl keliskart išaugusio nelegaliai parduodamo alkoholio kiekio netenka šimtų milijonų litų pajamų, o kontrabandininkai skaičiuoja milijardus litų pajamų. Bandydami įrodyti, kad šešėlyje atsidūrusios prekybos alkoholiu dalis išsiplėtė, lobistai pasitelkia šalies teisėsaugos institucijų statistiką: ne procentais, o kartais išaugusius išimto iš rinkos nelegalaus alkoholio kiekius.
Seimo nariai buvo pritarę etilo alkoholio akcizą sumažinti beveik 28 proc., be to, norėjo leisti prekiauti alkoholiu iki vidurnakčio. Moksliniai tyrimai įrodo, kad prekybos laikas, prekybos vietų gausa, alkoholio kaina, reklama turi tiesioginės įtakos jo vartojimui. Kuo ilgiau prekiaujama alkoholiu, kuo platesnis prekybos tinklas, tuo svaigalai tampa prieinamesni, ypač jaunimui.
Žinoma, reikia pripažinti vieną visiškai akivaizdų faktą – alkoholio pramonė Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus ėmė merdėti. Įmonės patyrė milžiniškų nuostolių, yra priverstos mažinti darbuotojų skaičių.
Kokios tokio sunkmečio priežastys? Teigiama, kad legalaus alkoholio pardavimas per pastaruosius dvejus metus krito net 50 proc., kartu aiškinama, kad šią dalį sėkmingai prarijo šešėlis. Visos šalies alkoholio pramonę užgriuvusios negandos nurašomos tik padidėjusiam akcizui.
Tačiau alkoholio pramonės advokatai nutyli objektyvias ekonomines sąlygas, kurios turėjo įtakos visam šalies ūkiui. Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje 2009 m. krito beveik 28 proc., per šiuos metus – dar 9 proc. Net būtiniausių maisto produktų gamintojai skaičiavo dešimtis procentų siekiantį pardavimo nuosmukį, buvo priversti atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus.
Visos šalies įmonės peržiūrėjo savo veiklos procesus, siekė didesnio efektyvumo, daugiau ar mažiau nukentėjo. Vienos įveikė sunkumus, kitos bankrutavo. Ekonomikos ir finansų krizė vartotojus privertė taupyti, atsisakyti nebūtiniausių prekių (tarp kurių drąsiai galime įrašyti ir alkoholį) arba jų pirkti mažiau. Žinoma, taupydami žmonės nebūtinai atsisako prekių, o ieško, kur pigiau. Todėl parduotuvių lentynose ėmė pastebimai daugėti prekių iš Rytų kaimynių. Dalis paieškų nukrypsta ir į nelegalių prekeivių pusę. Tačiau čia vėl galėtume prisiminti teisėsaugos institucijas ir paklausti, kuo gi jos užsiima, jei patikėsime aukščiau išsakytais skaičiavimais apie milijardus litų siekiančią nelegalią alkoholio rinką?
Nuotraukos: inmagine.com
2010 12 14
