Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Kodėl lietuviai Slovakijoje vadinami teroristais?

2005-03-25
Paskelbk savo straipsnį

Ko gero, vienu populiariausių tarp lietuvių dabar galima vadinti Žemųjų Tatrų slidinėjimo kurortą Jasna centrinėje Slovakijoje, kurio trasoms tautiečiai jau net yra sukūrę savus pavadinimus. Tačiau patriotiški jausmai Slovakijoje gali ir atvėsti, sužinojus, kad lietuviai ten vadinami teroristais.

Vietoj televizoriaus - istorija slovakiškai
Jasna prestižiniams Alpių slidinėjimo kurortams galbūt šiek tiek nusileidžia trasų kiekiu ir ilgiu, tačiau paslaugų kokybe net ir išrankiausi lietuvių turistai neturėtų nusivilti. Be to, ir kainos
Slovakijoje labiau „lietuviškos“ nei „europietiškos“.

Su draugų būreliu į Žemuosius Tatrus išsirengėme kovo pradžioje. Vykome ne per agentūrą - išsirengusieji į kelionę savo automobiliu gerokai sutaupo pinigėlių, be to, skirtingai nei „agentūriniai“ turistai, yra labiau nepriklausomi.

Įsikūrėme už 7 km nuo Jasnos esančiame Pavčina Lehotos kaimelyje, už poros kilometrų nuo Demjanovos miestelio. Pavčina Lehota svetinga - kone kas antrame name gali išsinuomoti kambarius. Mes dar Vilniuje susiradome „privatus“ (taip jie vadina privačiuose namuose nuomojamus kambarius) už 270 Slovakijos korūnų (apie 25 litus) „nuo galvos“ vienai nakčiai.
Gyvenome be televizoriaus ir sveikatą taupėme retai rūkydami, nes „pasinuodyti“ buvo galima tik lauke.

Kitą kartą, ko gero, ieškosime ko nors geresnio, kad televizinės miego terapijos nereikėtų keisti garsiai skaitoma Pavčina Lehotos kaimelio istorija slovakų kalba, kurią radome virtuvėje.

Pavčina Lehotoje ir kituose aplinkiniuose miesteliuose bei kaimeliuose gausu ir kiek brangiau už nakvynę „plėšiančių“ pensionų. Žinoma, rasite ir viešbučių - dviejų arba keturių žvaigždučių, žodžiu, kiekvienam pagal kišenę.

Patikėjusi mitu, kad slides išsinuomoti pačiame kurorte yra brangiau, patį pirmąjį atostogų Slovakijoje rytą įkalbėjau vieną iš bičiulių nuvežti į artimiausią iš didesnių miestų - Liptovskij Mikulašą (nuo Jasnos iki jo - 15 km).

Nuomos punkto nė vieno neradome, nors laiko tam sugaišome nemažai.

Lietuvių teroristai
Teko skubiai ieškoti slidžių nuomos punkto ant Chopako kalno. Užsukusi į patį pirmąjį, prie Zahradkų slidinėjimo centro atrastą slidžių nuomos punktą ilgai nesiderėjau, nes rizikavau tądien iš viso nepaslidinėti.

Tačiau nuomos punkto darbuotojai nudžiugino - už pirmą dieną pinigų neėmė, o už šešių likusių dienų „Carving“ tipo slidžių nuomą su batais paprašė sumokėti 1400 Slovakijos korūnų (kiek mažiau nei 130 litų).

Laukė netikėtumas: mano lietuviškoji identifikavimo kortelė kaip užstatas jiems netinka, reikia „originalaus“ paso. Punkte manęs paprašo 2 tūkst. Sk (kiek mažiau nei 200 litų) užstato ir kitą
dieną būtinai atnešti pasą, kortelę pasilieka.

Iš kur toks nepasitikėjimas? Netrukus pati randu atsakymą, atidžiau apžiūrėjusi lentynas, kur guli pardavinėjami slidinėjimo akiniai, kepurės ir kiti slidininkų atributai. Ant lentynų kažkodėl prikalti 5 asmens dokumentai: du lietuviški pasai ir viena „tautinė“ identifikavimo kortelė, vienas latviškas pasas ir amerikietiškas vairuotojo pažymėjimas, kuris atrodo taip, lyg būtų padirbtas. Lietuviškuosius (visi trys dokumentai kadaise priklausė vyrams - aut. past.) asmens dokumentus atskiriu ne tik iš įpratimo - visi jie pažymėti grėsmingu užrašu „Terorist“.

„Taip, pavogė slides“, - pusiau rusiškai, pusiau slovakiškai patvirtina mano spėjimus nuomos punkto darbuotojas. Patriotine prasme graudu: iš 5 - trys lietuviai. Akivaizdžią statistiką patvirtina ir nuomos punkto šeimininkas: „Daugiausia vagia lietuviai, šiemet pavogė tik vieną porą, pernai - dvi“.

„Apsukrieji“ lietuviai, ko gero, į kelionę pasiėmė abu dokumentus - ir pasą, ir identifikavimo kortelę. Vieną iš jų paliko nuomos punkte, kitu pasinaudojo grįždami namo pasieniuose. Išradinga, bet šlykštu.

Įsirengė modernų keltuvą
Jasnoje oficialiai slidinėjimo sezonas prasideda gruodžio 26 dieną, o baigiasi kovo 28-ąją. Jeigu Slovakijoje žiema užsitęs kaip ir Lietuvoje, slidinėti čia bus galima ir ilgiau. Šiemetinis sezonas išsiskiria sniego gausa - sniego patrankos čia veik neturėjo ką veikti.

Pažįstamas slidinėjimo instruktorius sakė neprisimenąs, kada Slovakijoje buvę tiek daug sniego per visą sezoną. Tačiau ne visiems tai kelia džiaugsmą - šalia kalnų gyvenantys vietos gyventojai bijosi didelių potvynių atšilus orams.

Jasnos slidinėjimo kurortas apima 2024 m aukščio Chopako kalno šiaurinį šlaitą. Slidinėti galima ir pietiniame, tačiau šiaurinis kur kas populiaresnis, nes jame įrengta daugiau trasų ir, žinoma, keltuvų. Be to, arti pietinio šlaito nėra jokio didesnio miesto.

Jasnos slidinėjimo kurorte - trys slidinėjimo centrai: Jasnos (šis seniausiai įsikūręs, todėl taip vadinamas visas kurortas), Otupnės ir Zahradkų. Pastarasis tapo populiariausias šį slidinėjimo sezoną dėl praėjusiais metais įrengto modernaus šešiaviečio krėslinio keltuvo, kuris per valandą į 1483 m aukštį gali užkelti net 2700 žmonių. Šis keltuvas slidininkams patrauklus ir tuo, kad turi nuo vėjo ir sniego apsaugantį gaubtą.

Tiesa, užkilęs juo slidininkas turi galimybę leistis tik dviejomis trasomis - lengva, pradedantiesiems skirta mėlyna, kurią lietuviai praminė „ponių laime“, arba vidutinio sudėtingumo raudona. Tačiau mėgstantieji pastudijuoti žemėlapius ras trasas jungiančius „traversus“ (trasas išilgai kalno) ir nukeliaus iki kitų slidinėjimo trasų. Žinoma, galima
keltis ir dar aukščiau prie pat šešiaviečio keltuvo viršutinio taško įrengtu vilkiku (bugeliu).

Į viršūnę - nebent pėsčiomis
Iš viso Jasnos trasose veikia 17 keltuvų - 4 krėsliniai (tarp jų ir tas modernusis - aut. past.), 1 su kabinomis ir 12 vilkikų. Su „traversais“ galima priskaičiuoti 16 įvairiausio sudėtingumo trasų - mėlynų, raudonų ir juodų. Vieną iš pastarųjų, pavadintą Spravodliva Moguls, skirtą drąsiausiems ekstremalams, išbandę bičiuliai nesiūlytų silpniau slidinėjantiems ja leistis - ten galima ir galvą padėti. Ne veltui šalia jos nupaišyta kaukolė su sukryžiuotais kaulais.

Bendras trasų ilgis - 57 kilometrai, ilgiausia - raudonoji trasa, prasidedanti aukščiausiame taške (1829 m. aukštyje - iki tiek kelia keltuvai, iki pačios Chopako viršūnės beveik 200 metrų dar reikėtų įveikti pėsčiomis - aut. past.), jos ilgis siekia 3363 metrus.

Beje, visiems Jasnos keltuvams galioja tas pats slidinėjimo pasas, kainuojantis apie 350 litų savaitei. Bilietas į keltuvus vienai dienai kainuoja 690 Sk, t.y. apie 63 litus. Taikomos nuolaidos vaikams, studentams ir „senjorams“. Tačiau apie tai galite pasiskaityti ir internete, adresu
www.jasna.sk.

Kadangi mūsų kompanijoje ne visi buvo vienodai pajėgūs slidinėjimo srityje, išsiskirstėme į grupeles - stipresnių ir silpnesnių. Kaip ryšio priemonę naudojome racijas. Buvome ne vieninteliai tokie gudruoliai - savo racijose girdėjome ir daugiau lietuviškai kalbančių, taip pat ir rusakalbių, kartą girdėjome ir pokalbius vokiečių kalba.

Žemuosiuosiuose Tatruose sutikome slidininkų iš įvairiausių šalių - be pačių slovakų, čia slidinėja daug lenkų, vengrų, čekų, rusų, ukrainiečių, estų, latvių, ir, žinoma, lietuvių. Bent jau mūsų viešnagės metu buvo atvažiavę du pilni lietuvių slidininkų autobusai, nemažai matėme ir
lengvųjų automobilių lietuviškais numeriais. Pačioje Jasnoje buvome sutikę prancūzų, o pirkdami lauktuves Liptovskij Mikulašo prekybos centre sutikome mažomis alaus kainomis negalėjusių atsistebėti anglų.

Atgaiva - baseinai
Po slidinėjimo vieną vakarą jėgas bandėme atgaivinti Bešeniovo terminiuose baseinuose po atviru dangumi, kartą buvome nuvykę ir į vandens parką „Tatralandia“. Tiesa, kaina už šiuos malonumus mums pasirodė kiek per didelė - už apsilankymą terminiuose baseinuose Bešeniove paklojome apie 15 litų. Už juos galėjome mirkti baseine 3 valandas, tačiau mums užteko ir pusantros. Nuvargusiems raumenims tai tikra palaima. Vandens parko baseinai su stogu virš galvos atsiėjo 350 Sk (apie 32 litus). Tiesa, ten pramogų šiek tiek daugiau - veikė du uždari ir vienas atviras taboganai. Tačiau netikėtumai laukė ir čia - už apsilankymą lankstinukuose reklamuojamose „Tatralandia“ pirtyse reikėjo primokėti dar tiek pat - apie 32 litus.

Beje, ir maisto bei alkoholio kainos mums pasirodė gana didelės - žinoma, žiūrint, su kuo lyginsi. Tačiau, pasak ten ne pirmą sezoną viešinčių lietuvių, anksčiau jos būdavusios mažesnės. Be kokių 250-300 Sk (23-27 litų) ten nepavakarieniausi, be to, slovakai, ko gero, iš
lenkų perėmė blogą tradiciją, priverčiančią garnyrus rinktis ir už juos mokėti atskirai. Alaus kainos svyruoja, tačiau šio gėrimo daryklų šalyje mokėti 40 Sk (apie 3,5 lito) bare mums atrodė per daug.

Nepaisant to, poilsiaujant Jasnoje savaitė prabėgo labai greitai. Tad jeigu ten nespėjote apsilankyti šiemet, nuvažiuokite kitąmet. Ypač neišlaidaujant, bet ir labai savęs neskriaudžiant, kelionei pakaks pusantro tūkstančio litų.

Jurgita Kviliūnaitė
Martyno Miežio nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
http://laisvalaikis.meniu.lt