Klubinė kultūra ir jos tendencijos Lietuvoje

Susidomėjimas klubine kultūra Lietuvoje per paskutinius keletą metų žymiai išaugo. Klubus pamėgo ne tik naujoves besivaikantis jaunimas, bet ir vyresnio amžiaus žmonės – jiems ši laisvalaikio praleidimo forma tapo itin priimtina.

Klubai, kaip ir drabužiai ar automobiliai, turi savo „madas“, stilių, jų lankomumas priklauso nuo sezono. Laiko leidimas klubuose jau seniai tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi Vakarų šalyse, o Lietuvoje klubinė kultūra dar tik „įsibėgėja“...

Apie klubus Lietuvoje, jų madas ir ateities tendencijas kalbėjomės su šios pramogų srities senbuviais – Martynu Tyla ir Rolandu Bražinsku.

Martynas Tyla, klubų ir muzikos prodiusavimo srityje dirbantis daugiau nei 15 metų, sutiko papasakoti apie klubinės kultūros atėjimą į Lietuvą, jos pasikeitimus ir šiandieninę situaciją.

1991 metais, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, pirmieji klubai dar nebuvo panašūs į vakarietiškuosius. Sostinėje, studentų Saulėtekio miestelyje, veikė klubas „Amicus“, vėliau pavadinimą pakeitęs į „Argus“, o Šiauliuose įsikūręs klubas „Maksas“ tuo metu klientus viliojo siūlydamas kuo daugiau naujovių. Tuo metu Vilniuje išpopuliarėjo „vakarietiški“ vakarėliai, rengiami „Dainavos“ pramogų centro restorane ar žurnalistų namuose. Būtent šiuos vakarėlius ir galime drąsiai pavadinti pirmosiomis vakarietiškų klubinių tradicijų užuomazgomis. „Visada buvo stengiamasi orientuotis į Vakarus, nors daug kas buvo dar nepasiekiama: disco šokėjai, naujausia muzika“, – pasakoja M. Tyla.

Po kelerių metų didžiulę įtaką visuomenei padarė atidaryti klubai „Nasa“, „Eldorado“, kurie buvo tikrai vakarietiški ir užaugino savo „gerbėjų kartą“. „Indigo“ klubas sostinėje buvo vienas žinomiausių, jo šeimininkai orientavosi į prabangą.

Klubai jau buvo nebe naujiena, juos pamėgo vis didesnis žmonių ratas. Šou verslo atstovas teigia, kad šiandieniniame naujų klubų atidaryme pastebimas ryškus „bangavimas“: sostinėje vienu metu atidaromi net keli klubai, po pertraukos vėl laukiama naujos jų bangos.

Nuo 1994-1995 metų klubus užplūdo vakarietiška techno, progresyvios muzikos banga, į kurią visi žiūrėjo gana skeptiškai. Ši muzika buvo tapatinama su narkotikais, svaigalais. Vėliau ji tapo komercine, o ją grojantys didžėjai į klubus pritraukdavo nemažai gerbėjų.Šiandien ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje ši muzika praranda pirmąją vietą, ją užleisdama soul, r‘n‘b muzikos kultūrai, jau prieš porą metų užkariavusiai didžiuosius Londono, Paryžiaus klubus. Soul, r‘n‘b muzika skamba ne tik klubuose, bet ir garsiuose madų renginiuose, muzikiniuose apdovanojimuose nugali būtent šios muzikos kūrėjai. Lietuvoje taip pat atsiranda klubų, kurie pradeda groti šio stiliaus muziką. „Ji lengva, neįpareigojanti greitai judėti, turi aiškų ritmą“. Pastebime, kad šią muziką pamėgo ne tik 20-23 m. jaunimas, bet ir 28-33 m. žmonės, ji taip pat pritraukia ir vyresnius lankytojus, kurie į klubą ateina pasišnekučiuoti, atsipalaiduoti.

Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje šis muzikos stilius jau gyvuoja porą metų, o Lietuvoje jis dominuoti pradėjo dar tik šį sezoną. M. Tyla teigia, kad Estijos, Latvijos klubai visada žymiai greičiau įsileidžia naujoves ir akyliau seka Vakarų kultūrą nei Lietuva. Nors estai yra šiaurietiško charakterio, tačiau žymiai greičiau reaguoja į rinkos pokyčius ir naujoves.

Būtina išskirti ir Lietuvoje populiarėjančius nedidelius, 200-300 vietų, savito stiliaus klubus, pritraukiančius ne vieną gerbėją.

Norintys atidaryti klubą, be specialisto pagalbos tikrai neišsivers: reikalingas klubų žinovas, galintis patarti kuriant koncepciją, stilių, interjerą, renkantis muziką ir kitus svarbius dalykus. Lietuvoje, atidarydami klubus, jų šeimininkai dažnai neįvertina savo finansinių galimybių, dažnai šis verslas tampa „mados reikalu“, tačiau jis ne tik neatneša pelno, bet ir būna nuostolingas. Tokie žmonės mano, kad pakanka sekti pasaulines tendencijas, tačiau nepagalvoja, jog galima sukurti klubą pagal Lietuvos kliento poreikius – toks projektas sėkmę gali atnešti žymiai greičiau. M. Tyla išskiria Kaune įsikūrusį klubą „Exit“, kuris savo stiliumi susibūrė didelę minią gerbėjų.

Kurdami klubo interjerą mes dažnai investuojame nemažai pinigų baldams, įrangai, manydami, kad taip galėsime pritraukti kuo daugiau klientų, tačiau visame pasaulyje šie kriterijai nėra pagrindiniai. Specialistas teigia, kad atlikti tyrimai rodo, jog atėjusiam pasilinksminti į klubą lankytojui pati svarbiausia yra atmosfera, kurią sukuria draugų ratas, aplinkiniai žmonės, o vakaro programa, aptarnavimas ir interjeras lieka antroje vietoje. Prabangiai įrengti klubai skirti pasiturintiems klientams, kurie, nereikia pamiršti, dėl didelio užimtumo pasilinksminti sau leidžia tik porą kartų per savaitę. Didžiausias pajamas klubui atneša 21-26 m. jauni lankytojai, kurie studijuoja, studijuoja ir dirba arba tik dirba. Pasak M. Tylos, nors gyvenimo lygis gerėja, tačiau kiekvienas lankytojas klube per vakarą jau keli metai vidutiniškai išleidžia po tą pačią pinigų sumą – 20 Lt . Šiandien sostinė gali pasiūlyti ne prastesnį naktinį gyvenimą nei Ryga, nusileidžiame tik išleistų pinigų suma.

Paklaustas apie ateities tendencijas, M. Tyla sako, kad litus keičiantis euras atneš nemažai nuostolių, kaip tai atsitiko Vokietijoje, kurioje pramogų verslo pajamos krito net 30 procentų. „Žmonės išsigąs ir pradės taupyti“.

Rolandas Bražinskas klubinę veiklą vysto, anot jo, nuo „neatmenamų“ 1993 metų. Šiuo metu jis – „Pramogų banko“ rinkodaros vadovas. Paprašytas įvertinti šiandieninę klubinę situaciją Lietuvoje ir ją palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų, R. Bražinskas pastebi, kad klubų daugėja, konkurencija darosi vis aršesnė. Prieš keletą metų buvo paprasčiau, nes pakako atidaryti šiek tiek kitokį klubą nei kiti ir sėkmė būdavo beveik garantuota. Šiandien atidaryti klubą ir sėkmingai dirbti yra vienareikšmiškai sunkiau. Jei prieš tris metus DJ iš Londono buvo didžiulis įvykis šalies klubiniame gyvenime, dabar tai jau normalus reiškinys.

Lygindamas Lietuvos klubus su užsienio, R. Bražinskas mato tokį pagrindinį skirtumą – Lietuvos klubai daug labiau orientuoti į dizainą, interjerą. Tuo tarpu užsienyje (Vakarų Europoje) klubams įrengti skiriamos nedidelės investicijos, ten nesiekiama lankytojus pritrenkti prabanga. Žmonės juos renkasi dėl pamėgtos vietos, bendros atmosferos. Taip pat Lietuvoje vis dar nėra didelis specializuotų klubų pasirinkimas. Klubai, pasirinkę siauresnę muzikinę pakraipą, nesusiduria su konkurencija, kuri neišvengiama tarp kitų klubų.

Žvelgiant plačiau, Lietuvoje trūksta 10-ies metų klubinės kultūros, tiksliau, kartos, pripratusios laisvalaikį leisti klubuose. Antras dalykas, kuris galėtų būti geresnis – tai pragyvenimo lygis. Jam pagerėjus, augtų ir visa klubinė kultūra, būtų galima siūlyti publikai brangesnius atlikėjus, geresnius renginius. Neveltui sakoma, kad kuo turtingesnė visuomenė – tuo mažiau populiari televizija.

Vertindamas šiandieninio klubų lankytojo poreikius ir ateities tendencijas, R. Bražinskas teigia, kad klubų lankytojai darosi vis labiau reiklesni, jie visuomet reikalauja komforto, gerų kainų ir linksmybių. Tai lemia klubų konkurencija: įpratę viename klube gauti vieną ar kitą paslaugą, to paties jie reikalaus ir kitame. Ateityje išliks tik stipriausi. Šiuo metu labai populiarėja poilsis baruose, todėl jie tampa stipriais konkurentais klubams. Taip pat Lietuvoje jau dabar pastebima tendencija, kad nebėra aiškių muzikos srovių, nebeaišku kokia muzika yra madinga. Kitaip tariant, radijo hitai skamba ir klubuose. Ateitis ir lankytojų srautai parodys, ar šis kelias yra teisingas.

„Restoranų verslo“ duomenimis, Lietuvos miestuose yra per 130 klubų, neskaitant boulingo ir biliardo klubų. Didžiausia klubų įvairovė yra, žinoma, Vilniuje, taip pat nemažą pasirinkimą galima rasti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Nusprendę vakarą praleisti kuriame nors sostinės klube, lankytojai jau turi iš ko rinktis – pasilinksminti galima naktiniuose, striptizo, pramogų ar boulingo klubuose, jau veikia ne vienas kokteilių baras, kuriuose irgi gana linksma. Kituose miestuose klubų įvairovė mažesnė. Tačiau į populiarius klubus savaitgaliais ar koncertų metu galima ir nepatekti. Taigi, vieni klubai būna sausakimši, kiti dažnai būna pustuščiai. Klubui, kaip ir maitinimo įstaigai, neužtenka tikėtis daug lankytojų, vien tik investavus į patalpų interjerą. Paslaugų versle svarbiausia yra tai, kad lankytojas gerai jaustųsi, liktų patenkintas. Tai pasiekiama sukuriant jaukią atmosferą, nepriekaištingai aptarnaujant.

Jolita Vitkauskaitė
„Restoranų verslo“ Nr. 6/2005 (10) informacija