Kelią skinasi ekologiškos ir vaistažolių arbatos

Pasak įmonių atstovų, Lietuvos arbatos rinka kasmet auga dėl kintančių vartotojų įpročių. Šie linkę rinktis arbatą, nes ją sieja su sveiku gyvenimo būdu. Vis daugiau perkamama ir ekologiškos bei žolelių arbatos.

Pasak Danguolės Jocytės, UAB „Presto prekyba“ (PP) direktoriaus pavaduotojos, 2004 m. I pusm. įmonė importavo 48.000 kg arbatos. Per tą patį laikotarpį šiemet importuota per 50.000 kg arbatos, arba apie 5% daugiau. Iš viso pernai į Lietuvą bendrovė atvežė 85.000 kg įvairių arbatos rūšių. Tikimasi, kad importo apimtys iki š. m. pabaigos turėtų didėti.

„Keičiasi šalies gyventojų įpročiai: žmonės renkasi sveiką gyvenimo būdą atitinkančius gėrimus, todėl arbatos geriama daugiau“,– komentuoja p. Jocytė.

Anot jos, tokia arbatos vartojimo tendencija itin sparčiai plinta Vakarų Europoje, pamažu pasiekdama ir mūsų šalį.

„Nors ekologiškai švarios, sveikatinimo savybių turinčios arbatos kiek brangesnės, žmonės ima vertinti gyvenimo kokybę ir skaičiuoja nebe taip skrupulingai“,– įsitikinusi p. Jocytė.

Specialistė prognozuoja, kad įvairūs vaistažolių mišiniai, turintys raminamųjų, energijos suteikiančių, organizmą valančių ar kitokių savybių, bei arbatžolių ir žolelių mišiniai Lietuvoje tik populiarės.

„Šalies gyventojai vis dažniau atidžiai skaito etiketes ir mieliau renkasi arbatas, pagamintas iš tokių arbatžolių, kurios auginamos ekologiškomis sąlygomis. Tiesa, šios arbatos skirtos veikiau vidutines ar aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantiems pirkėjams“,– kalba p. Jocytė.

Ji nurodo ir dar vieną tendenciją: nors apskritai šalyje daugiau praduodama juodosios arbatos rūšių, PP pardavimuose stiprias pozicijas turi „išsikovojusi“ žalioji arbata. Bendroje pardavimų struktūroje žalioji arbata sudaro per 60%, juodoji – 10%. Likusi pardavimų dalis tenka visoms kitoms arbatos rūšims. Tokius pokyčius specialistė irgi sieja su besikeičiančiais gyventojų vartojimo įpročiais.

Populiarėja žolelės
Martynas Valiukevičius, vaistažolių arbatas gaminančios sostinės UAB „Herba Humana“ (HH) direktorius, nurodo, kad bendra žolelių ir vaistažolių arbatų rinka sudaro apie 10 mln. Lt ir įmonių pajamos iš šios veiklos nuolat didėja.

Kaip rašė VŽ, Kauno UAB „Acorus calamus“, taip pat daugiausia vaistines arbatas gaminanti bendrovė, didžiąją jų dalį siūlo Lietuvos pirkėjams – apie 90%. Vytautas Latvys, įmonės direktorius, teigia, kad šiemet pardavė produkcijos už 2,5 mln. Lt ir planuoja 30% augimą – iki 4 mln. Lt. Pardavimų apimtis padėjo padidinti aktyvi rinkodara vidaus rinkoje ir derybos su šalies prekybos tinklais.

Per penkis šių metų mėnesius įmonės apyvarta buvo 1,8 mln. Lt ir augo 20%, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (1,5 mln. Lt).Šiais metais AB „Švenčionių vaistažolės“ (ŠV), į Rusiją jau eksportavusi produkcijos trigubai daugiau nei pernai, per visus metus šios šalies rinkoje planuoja parduoti gaminių taip pat tris kartus daugiau nei pernai – už 1,5 mln. Lt.

Virginijus Žibutis, bendrovės komercijos direktorius, sako, kad šiuo metu dėl eksporto derasi su Lenkijos, Kazachstano, Moldovos įmonėmis. 2004 m. užsienio rinkoms ŠV pardavė 30% visos produkcijos, o šiais metais šį skaičių planuoja padvigubinti. 2004 m. ŠV apyvarta sudarė 3,7 mln. Lt , o šiemet numatoma 5,03 mln. Lt.

„Žmonės domisi natūralia medicina, tad daugiau perkama ir vaistažolių arbatų, maisto papildų. Tikėtina, kad rinka augs ir toliau, tačiau pokyčius prognozuoti sunku“,– nurodo p. Valiukevičius.
HH vaistažolių arbatas eksportuoja į Latviją, žada eksportuoti ir į Estiją. Ponas Valiukevičius nurodo, kad ir kitose Baltijos šalyse yra vaistažolių arbatų gamintojų, tačiau Lietuvos gamintojai stipresni.

Brangti neturėtų
„Arbatos kainų svyravimas pasaulyje gali turėti įtakos mažmeninėms kainoms Lietuvoje. Didmeninės arbatos žaliavos kainos labiausiai priklauso nuo derliaus, tačiau kol kas arbatos nestinga, tad ir kainos nedidėja. Įtakos arbatos kainoms veikiau gali turėti ekonominiai veiksniai: brangstantys degalai, dėl kurių didėja veiklos sąnaudos",– aiškina p. Jocytė.

Direktoriaus pavaduotoja nurodo, kad nors kainų pokyčius prognozuoti nelengva, šiemet PP arbatos branginti neketina.Pasak p. Jocytės, įmonė maždaug kas tris mėnesius arbatos mėgėjams pasiūlo paskanauti apie 15 naujų šio gėrimo rūšių. Daugiausia naujovių galima rasti PP specializuotose parduotuvėse.

„Kai kurie nauji arbatų mišiniai žmonėms patinka labiau, kiti – mažiau. Todėl asortimentą koreguojame nuolat. Pavasarį juodosios arbatos mėgėjai galėjo mėgautis arbata iš Dardžilingo (Indija). Vasarai pasiūlėme naujų vaisinių arbatų rūšių. Rudeniop arbatos gerbėjai galės paragauti naujojo derliaus žaliosios, juodosios ir naujų ekologiškų arbatos rūšių. Populiarėja ir Pietų Afrikos raudonoji arbata“,– naujovėmis dalijasi p. Jocytė.

Agnė Ranonytė
Verslo žinios, 2005 07 13
Skaityti kitus „Verslo žinių gėrimų“ straipsnius>>