Kauno „Babilone“ visai ne taip, kaip istoriniame, – tylu ir ramu (Kaunas)

Kauno „Babilono“ viešbutis ir jo restoranas pasislėpę senojo Žaliakalnio užkampyje. Keli žingsniai nuo centro, visai netikėtoje vietoje, veikia maitinimo įstaiga, kur prireikus tyloje galima aptarti ir verslo reikalus.

„Babilono“ viešbučio restoranas – tiems, kurie norėtų susirasti tylią vietelę netoli Kauno centro. Kelias minutes tektų iki jos pavažiuoti, mat pėsčiomis iš Laisvės alėjos ar Senamiesčio čia galima nupėdinti, bet nėra visai arti.

Jeigu kviečiatės į „Babiloną“ verslo partnerį, kuris menkai pažįsta Kauną, geriau vykite kartu su juo. Net ir gerai pažįstantiems miestą senasis Žaliakalnis yra gana klaidus. „Babilonas“ įsikūręs arčiausiai Senamiesčio esančioje pačioje seniausioje Žaliakalnio dalyje. Reikia net žinoti, pro kur įvažiuoti į šį rajoną – mat gamta jį apribojo vos ne iš visų pusių. Šlaitai atsiremia į Neries pakrantę, į Savanorių prospektą bei Šv. Gertrūdos gatvę, o iš kitos pusės – į griovą, kurioje vingiuoja P. Kalpoko gatvė. Jeigu kilsite į kalną Gimnazijos gatve, ateinančia nuo Aleksoto tilto, netrukus pamatysite užrašą, liudijantį, kad iki „Babilono“ – dar kilometras. Bet nuvažiuoti tą kilometrą neklaidžiojant gana sunku – arba dirstelkite į miesto planą, arba klausinėkite Raseinių gatvės negausių praeivių. Pakeliui ne kartą suabejosite, ar tikrai ten pasukote – senasis Žaliakalnis, jei ne jo kalvotas reljefas, primena Vilniaus Žvėryną, tarpukariu tai buvo vienas skurdžiausių laikinosios sostinės rajonų. Keistos architektūros lūšnelių daug kur laikas visai nepalietė, bet tarp jų dygsta prabangūs naujutėliai namai – vaizdas nuo kalno čia įspūdingas. Kartais tik žvilgsnis žemyn nuo kalno primena, kad tai tikrai tas pats miestas.

„Babilonas“ – nedidelis 3 žvaigždučių viešbutis, kuriame viso autobuso turistų neapnakvyndinsi, todėl čia orientuojamasi į verslo klasės klientus. Savaitgalių vakarais jis neretai užsakomas šventėms, tad prieš nusprendus čia pavakarieniauti, verta pasiskambinti.

Tylūs pietūs
Suprantama, tokiame ramiame rajone rūpesčių, kur pastatyti automobilį, nekilo. Vidurdienį užėję į nedidelę pagrindinę „Babilono“ restorano salę radome užimtą tik vieną staliuką. Rami kompanija, sprendžiant iš elgesio, viešbučio ar restorano personalas su pažįstamais, netrukus išėjo. Pagrindinėje salėje – tik septyni staleliai. Restoranas turi ir antrąją salę, kuri praverstų tuo atveju, jei pirmojoje būtų daugiau žmonių, kurie galėtų jums trukdyti ramiai aptarti reikalus.

Ir barą, ir restorano salę aptarnavo tas pats barmenas – tiesą sakant, bare jis tuo metu ir neturėjo ką veikti. Dirbo jis greitai, tvarkingai ir neįkyriai, bet būdamas kartu ir barmenas, ir padavėjas kartais nori nenori turėjo atsiliepti ir į telefono skambučius.

Taigi valgiaraštį gauname beveik akimirksniu, o užsisakę patiekalus interjerui įvertinti laiko turime ne per daugiausia.

Nedidelės salės interjere derinami keli senovės Babilono akcentai ir senojo Kauno nuotraukos. Ką gi, ir vienas, ir kitas miestas įsikūrę tarp dviejų upių, tai primena nuotraukose užfiksuotos upių potvynių apsemtos senojo Kauno gatvės.

Grįžkime prie valgiaraščio. Jame dominuoja žuvų patiekalai, jų daugiau kaip trečdalis iš visų siūlomų pagrindinių patiekalų. Tų pagrindinių patiekalų trijų dešimčių gal nėra, bet išsirinkti norimą – tikrai pakanka. Iš žuvų siūlomas ir firminis restorano kepsnys „Babilonas“ (lašiša, raudonieji ikrai, baltasis vynas), 29,00 Lt kainuojantis brangiausias restorano karštasis patiekalas. Kaune, mėsėdžių mieste, toks reiškinys gana retas. Pigiausias pagrindinis patiekalas – taip pat iš žuvies, tai jūros lydeka su špinatų padažu (9,00 Lt).

Virtuvė su tradicijomis
Vienas iš mudviejų ryžtasi specializuotis: šaltasis užkandis – rūkyti lašišos suktinukai su citrina, cukinija ir avokadų kremu (14,00 Lt); karštasis patiekalas – lašiša su žaliuoju sviestu, citrinomis ir daržovėmis (17,00 Lt). Antrasis labiau linkęs jausti žemę po kojomis ir valgyti mėsą – aštrios „šefo“ salotos (jaučio liežuvis, kepta duona, žirneliai, cukinija, vytinta jautiena bei česnakas, 9,00 Lt) ir jautienos kepsnys su krevečių padažu (25,00 Lt).

Turime prisipažinti, kad laukiame šiek tiek įsitempę – jei restoranas kasdien toks tuščias, tai kada pagauta toji lašiša ir paskerstas jautis, iš kurių bus pagaminti patiekalai? Laukti netenka ilgai ir – laukimas atsiperka. Panašu, kad savo virtuve restoranas rūpinasi ne tik tada, kai jam Krašto apsaugos ministerijos užsakymu tenka rengti Lietuvos prisistatymo vakarienę Briuselyje, NATO būstinėje (tokį konkursą „Babilono“ restoranas laimėjo prieš kelerius metus), bet ir kai užklysta netikėti klientai. Porcijos gana didelės, maistas šviežias ir jame nesunku aptikti visas valgiaraštyje išvardytas sudedamąsias dalis.

Tuoj po šaltųjų patiekalų ant stalo garuoja ir karštieji. Lašiša tokia, kokia ir turėtų būti – neperkepta iki sausumo, kokią yra tekę ragauti kai kuriuose Kauno restoranuose. Šviežias, minkštas ir jokio blogo kvapo neturintis (pasitaiko, pasitaiko) jautienos kepsnys su krevetėmis. Artėjame prie desertų. Desertas „Babilonas“ (bananai, vaniliniai ledai, karštas šokoladas, indiški riešutai, plakta grietinėlė, migdolai, 8,00 Lt) – tai toks siaubingo dydžio, bet puikaus skonio saldumynų kalnas, kuriam įveikti po ankstesnio krūvio reikia nemenkų pastangų. Vaisių asorti (kriaušės, kiviai, apelsinai, vynuogės, melionas, persikai, plakta grietinėlė, karštas šokoladas, viskas pašlakstyta martiniu ir konjaku, 6,00 Lt) – vykęs saldžių, karčių ir rūgščių skonio atspalvių derinys. Barmenas kantriai neša šaukštelį vietoj šakutės norinčiam pabaigti desertą „iki dugno“. Alkoholinių gėrimų įvairove „Babilonas“ nelepina – tarkim, vynų sąrašas telpa į vieną puslapį. Bet čia yra ne tik „J.P. Chenet“ raudonojo (7,00 Lt už 150 ml), bet ir baltojo „Santa Digna Savignon Blanc selection“ (750 ml butelis – 80,00 Lt) ar šampano „Moet Chandon“ (750 ml – 260,00 Lt).

Vytautas Gaižauskas
Verslo žinios, 2005 11 18
Meniu.lt nuotraukos
Skaityti kitus „Verslo žinių“ straipsnius>>