Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimas pagrįsti maisto priedų nebuvimą laboratoriniais tyrimais yra neteisėtas, mano teisininkai, o įmonės galės reikalauti valstybės atlyginti patiriamus nuostolius.
Anot teisininkų, VMVT siekiai uždrausti maisto produktų ženklinimą „Be E", „Jokių E" yra ne tik neteisėti, bet ir gali kainuoti milijonus valstybei, jei maisto gamintojai reikalautų žalos atlyginimo. Jų nuomone, toks reglamentavimas nėra Tarnybos kompentencija, nes maisto produktų ženklinimas yra reglamentuojamas Higienos norma HN 119:2002, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
„Ši norma nenumato maisto produktų tiekėjams pareigos pagrįsti maisto produktų ženklinimą, sudedamąsias dalis (ar jų nebuvimą) ir/ar reklamuojamus teiginius laboratoriniais tyrimais. Kadangi toks reikalavimas sukelia nemažų sunkumų bei papildomų finansinių išlaidų maisto produktų tiekėjams, jis turėtų būti įtvirtintas atitinkamu teisės aktu, išleistu atsakingos institucijos (šiuo atveju - sveikatos apsaugos ministro) ir paskelbtu pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias procedūras", - sako advokatė, asocijuota advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė" partnerė Neringa Gražinytė.
N.Gražinytei pritaria ir advokatų kontoros „Sorainen" advokatė ir partnerė Renata Beržanskienė. Jos teigimu, VMVT raštu išsakyta nuomonė turi būti įteisinta įstatymiškai atliekant įstatymų ar poįstatyminių norminių teisės aktų pakeitimus, nustatant aiškius reikalavimus gamintojams bei paskelbiant apie tai „Valstybės žiniose", laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
„Šiuo metu nustatomas VMVT reguliavimas yra paviršutiniškas, įstatymais neįtvirtintas ir neatitinkantis taisyklių ar naujų reikalavimų skelbimo ir informavimo tvarkos. Be to, tokių pakeitimų įgyvendinimui turi būti suteiktas protingas ir pakankamas terminas, kad gamintojai galėtų prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų", - teigia R.Beržanskienė.
Susidaro paradoksali situacija, nes Tarnyba pati pripažįsta, kad teiginių dėl maisto priedų nebuvimo maisto produktuose ES teisės aktai nereglamentuoja. Nors Lietuva turi teisę pati reglamentuoti šią sritį, tačiau tai turi būti atlikta atlikus kitų ES šalių teisės aktų ir rinkos analizę, pasikonsultavus su vietinės rinkos dalyviais, apsvarsčius visas galimas implikacijas.
„Tai nebuvo padaryta, nuorodos į kitų ES šalių praktiką yra abejotinos, nenurodyta, kokių šalių praktika remiamasi. Tarnybos draudimas naudoti tam tikrus teiginius yra pernelyg absoliutus, neatspindi skirtumų tarp gaminių, į kuriuos pridėta priedų gamybos procese, ir tų, kuriuose tam tikros medžiagos susidaro natūraliai. Terminas reikalavimams įgyvendinti yra labai trumpas. Įmonės, nespėjusios įgyvendinti reikalavimo, patirs didelius nuostolius. Neaišku, ir ką reikės daryti su jau įregistruotais prekių ženklais („Be E", „Jokių E"), kurių naudojimas būtų uždraustas arba bent jau apribotas", - sako advokatė N.Gražinytė.
Tokiu būdu, dėl reikalavimų atlikti tyrimus, padidėja įmonių sąnaudos, o įmonės, nenorinčios patirti papildomų sąnaudų bei atsisakančios atitinkamų etikečių, patirs nuostolių dėl negalėjimo realizuoti turimos produkcijos bei pakuočių. Tuo tarpu, reikalavimai atlikti laboratorinius tyrimus didina produktų savikainą, tuo pačiu gali būti didinama atitinkamų produktų kaina, dėl ko nukentės vartotojas, stabdomos inovacijos bei techninė pažanga - įmonės neskatinamos ieškoti inovatyvių produkcijos būdų, tiekti vartotojui įvairų ir sveikesnį maistą, taip pat pateikti vartotojui aktualią informaciją apie tokius produktus.
Teisininkų teigimu, įmonės dėl patirtų nuostolių, atsiradusių sustabdžius produkcijos platinimą, galėtų kreiptis į teismą bendrąja tvarka dėl žalos atlyginimo.
MENIU.LT informacija
Nuotrauka: inmagine.com
2011 04 11
