Karščiu alsuojančios Floridos pelkės

Nacionalinis Evergleidso parkas užima kone visą pietinę Floridos pusiasalio Šiaurės Amerikos žemyne dalį ir aplinkinės akvatorijos rėžį. Pagrindinis jo turtas - atogrąžų pelkės ir mangrovės, kuriose saugų prieglobstį rado laukiniai paukščiai ir apgaulingai taikūs aligatoriai.

Augmenija prisitaikė mirkti sūriame vandenyje, užsiaugindama ilgas orines šaknis.

Šis parkas - vienintelė vieta Šiaurės Amerikoje, kur išliko subtropikų floros ir faunos pavyzdžių. Tropikų palmės ir spygliuočiai - išties retas derinys, bet Evergleidse toks vaizdas dažnas. Šioje sausoje sunkiai prieinamoje vietovėje augančių pelkinių pušų sąvašynus dažnai nusiaubia gaisrai.

Anksčiau Amerikos aligatoriai gyveno rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje, dabar jų liko tik Floridos teritorijoje, kur jie taikiai sugyvena su kitomis krokodilų rūšimis.

Žemyninė parko dalis - pelkėta žemuma su unikalia ekosistema. Tiesa, jos gyvybė daug kur palaikoma dirbtinai, ir net pačios pelkės dabar maitinamos per kanalų sistemą. Kadaise pietinė pusiasalio dalis buvo drėkinama kiek šiauriau parko tyvuliuojančio ežero vandeniu. Dėl reljefo čia vanduo iš ežero pasklisdavo 50 mylių pločio srautu, kurį indėnai praminė „žolės upe“. Nors joje vandens buvo tik iki kelių, jis puikiausiai aprūpindavo drėgme plačius pietų Floridos plotus. Tūkstantmečiais čia formavosi palanki aplinka - pelkės ir tropinės džiunglės, kurių gilumoje veisiasi aibė paukščių ir dar senovėje gyvenusių reptilijų.

Tačiau XX a. šiam laukiniam gyvenimui iškilo grėsmė - atsirado begalė kanalų, fermerių ūkiuose naudojami pesticidai nuodijo vandenį. Vėliau biologai pastebėjo aligatorių ir kai kurių kitų rūšių vystymosi nukrypimų. Negana to, per pusiasalį iš rytų į vakarus buvo nutiesta
automagistralė per pylimą, užkirtusį kelią naturaliam ežero nuotakiui. Pelkės ėmė džiūti, ir Floridos faunai ir florai iškilo išnykimo pavojus.

Turistų takais
Per Evergleidsą vingiuoja neplatus asfaltuotas kelias, vedantis į Flamingo kempingą. Abipus kelio išsidėstę objektai, dėl kurių ir skuba čionai turistai iš viso pasaulio, šiugžda nedideli
sąvašynai, matyti nedidelis pratakas, sujungtas su mangrovių apsuptais nedideliais ežeriukais. Eidami ilgais tiltukais ant aukštų polių keliautojai gali priartėti prie paukščių ir reptilijų, visiškai jiems netrukdydami.

Gyvūnai, įpratę prie žmonių, elgiasi visiškai natūraliai. Beje, atsargumo užmiršti neverta, nes aligatoriai nebijo nieko, net žmonių. Jiems nieko nereiškia, ilgai tysojus be gyvybės ženklų, staiga žaibiškai pulti prie budrumą praradusios aukos ar partrenkti ją galingu uodegos smūgiu. Arba peršliaužti per takelį į kitą parko pusę...

Žinios apie parką
Dokumentas apie šio nacionalinio parko įkūrimą buvo pasirašytas 1947 metų gruodžio 6 dieną, o 1993-iaisiais UNESCO įtraukė parką į sąrašą objektų, kuriems gresia pavojus išnykti.

Bendras Evergleidso parko plotas - apie 600 tūkst. ha, jį kasmet aplanko daugiau kaip 1 mln. turistų.

Čia gyvena 25 rūšys žinduolių, daugiau kaip 400 rūšių paukščių, 60 rūšių roplių ir varliagyvių, apie 300 rūšių žuvų.

Į Tarptautinę raudonąją knygą įtraukta 15 iš čia gyvenančių gyvūnų rūšių.

Evergleidso parkas - vienintelė vieta Šiaurės Amerikoje, kur išliko subtropikų floros ir faunos pavyzdžių

„Laisvalaikio“ informacija