Nuvykę į šalia Tauragnų miestelio įsikūrusią sodybą žiemos pramogų suradome, tačiau pasigedome tvarkos ir įsitikinome, kad internete teikiama informacija kartais klaidina.
Žiemą, sako sodybos šeimininkas, dažniausiai žmonės atvažiuoja švęsti. Iki 30 svečių draugijai siūloma vakarą praleisti salėje su židiniu, išsimaudyti pirtyje (nuo 50 Lt) ar lauke stovinčiame kubile su iki 45 laipsnių sušildytu vandeniu (apie 120 Lt) ir pernakvoti. Vakaras su nakvyne vienam asmeniui atsieina apie 20 Lt.
Žiemą – tik švęsti
Ponas Maniušis pasakoja, kad maudynes kubile, kuriame telpa 6-8 žmonės, poilsiautojai renkasi ir vasarą. Įkaitę jie gali nerti į šalia esančią kūdrą. Ir žiemą, ir vasarą p. Maniušis laukia žvejų, jiems įrengtas dviejų aukštų namukas, kuris ir pavadintas Žvejų nameliu. Jame vienu metu gali įsikurti 6 žmonės. Namelyje sumūryta krosnis, galima išsidžiovinti šlapius drabužius, nusimaudyti.
Tačiau žiemą praleisti savaitgalį sodyboje, be puotautojų, norinčiųjų nedaug. Retai į Žvejų namelį šaltuoju metų laiku užsuka ir žvejų. Ponas Maniušis mano, kad iš Vilniaus ar Kauno iki Tauragnų jiems per toli, „o uteniškiai važiuoja ir pravažiuoja“.
Siūlys daugiau žiemos pramogų
Vasarą, anot šeimininko, žmonės į jo sodybą atvažiuoja pailsėti ir papramogauti. Šeimoms su vaikais siūloma įsikurti apie 15 kv. m kambariuose (40-45 Lt), šalia kurių įrengti dušai ir tualetai. Už 5 Lt, pasak p. Maniušio, „nors ir visai dienai“ galima išsinuomoti valtį ir plaukioti Tauragno ežere.
„Juokaudamas sakau, kad tikrinu tame name norinčios apsistoti poros dokumentus, kad praleisti laiko kartu neatvažiuotų vyras ir žmona“, - juokdamasis p. Maniušis mosteli į atokiau stovintį namuką.
Sodyboje statyti daugiau pastatų ar plėsti jau stovinčių p. Maniušis neketina. Kitą žiemą, jei bus pinigų, sako pirksiąs slidžių, pačiūžų ir sodybos svečiams siūlysiąs daugiau žiemos pramogų.
Kaimo turizmo verslą savo senelių namuose p. Maniušis pradėjo prieš šešerius metus. Anksčiau į sodybą praleisti vasarų jis atvykdavo su mama, o jai mirus, metė verslą Kaune, pardavė namą ir ėmė tvarkyti senelių palikimą.
Svarbiausia – nuoširdumas
Sodybos šeimininkas tikina viską tvarkantis ir meistraujantis pats. Tik vasarą, kai į sodybą atvažiuoja daugiau turistų, p. Maniušis įdarbina moterį, kuri padeda vyrui šeimininkauti ir tvarkytis.
Tačiau, „VŽ Savaitgalio“ nuomone, sodybos nameliuose kiek trūksta tvarkos ir švaros, o nepaklotos lovos, netvarkingai palikti patalai, kuriuose, rodos, vienąkart jau miegota, nevilioja atsigulti ir pailsėti.
Tokią situaciją paprašyta pakomentuoti Regina Sirusienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė, „VŽ Savaitgalį“ tikino, kad kaimo turizmui svarbiausias esąs sodybos šeimininko svetingumas.
„Pirmiausia vertinami ne pastatai, bet sodybos šeimininkas, jo pasirengimas dirbti“, - tvirtina p. Sirusienė.
LKTA duomenimis, vertinamos ir pramogos, sodybos svečiams siūlomos paslaugos ir galiausiai - pastatai bei jų įrengimas. Pasak p. Sirusienės, patalpas galima įrengti puikiai, tačiau daug lemia tai, kaip sodybos šeimininkas apsieina su svečiais.
LKTA prezidentė sutiko, kad p. Maniušio sodyboje stinga tvarkos, ir atsiprašė dėl klaidinančios informacijos LKTA tinklalapyje. Tačiau p. Sirusienė tikino, kad p. Maniušio sodyba itin populiari tarp kaimo turizmo mėgėjų, mat jos šeimininkas - „be galo nuoširdus žmogus“.
Ponios Sirusienės tvirtinimu, asociacija neturi teisės skirti baudos, tačiau gali sumažinti sodybos reitingą (šiuo metu p. Maniušio sodyba vertinama dviem gandrais, maksimalus vertinimas – keturi) ar pašalinti iš asociacijos. Anot jos, asociacijai priklausančios sodybos tikrinamos kartą per metus, tačiau šeimininkai iš anksto įspėjami apie tikrintojų vizitą, todėl tąkart pasirengia ir susitvarko.
LKTA duomenimis, šalyje veikia apie 500 registruotų ir per 300 nelegalių, verslo liudijimų neturinčių kaimo turizmo sodybų.
Toma Jonuškaitė
„VŽ Savaitgalio“ informacija
