Jei jau susirgote – gydykitės natūraliomis priemonėmis
Sloga – dažniausias rudeninio peršalimo simptomas. Nors sakoma kad gydoma ji praeina per 7 dienas, o negydoma per savaitę, numojus ranka į slogą kyla rimtas pavojus „įsigyti“ lėtinį sinusitą. Kaip ir profilaktiniam organizmo stiprinimui taip ir slogos gydymui prireiks: morkų, česnako, medaus, pušų pumpurų, druskos.
• Česnakus išspauskite, suvilgykite vatos ar marlės tamponus ir įkiškite juos į ausis. Dar efektyviau vatos tamponus suvilgytus svogūnų, česnakų, morkų arba burokėlių sultimis dėti tiesiai į šnerves.
• Dažnai sergant sloga, ypatingai išsausėja oda aplink nosį. Kad to išvengtumėt ir vienu metu gydytumėte slogą – kelis kartus per dieną šnerves iš vidaus tepkite skystu natūraliu medumi arba augaliniu aliejumi, kuris prieš tai buvo užpiltas ant smulkiai sukapoto ar plastmasine tarka sutarkuoto svogūno.
• Nelabai malonus bet efektyvus būdas slogai įveikti – nosiaryklės skalavimas jūros druskos tirpalu, kelis kartus per dieną.
• Esant dar nestipriai slogai kelią jai užkirsite uostydami sukapotus česnakus, svogūnus ar tarkuotus krienus arba kvėpuodami, karštu vandeniu užpiltų, pušies pumpurų garais.
Skaudanti gerklė ir kosulys
• Skaudančiai gerklei gydyti 250ml stiklinę pripilkite šilto vandens, išmaišykite jame šaukštelį druskos ir pagargaliuokite. Druska mažina skausmą.
• Veiksminga priemonė - stiklinė šilto vandens sumaišyto su citrinų sultimis, ji sukelia rūgščią, bakterijoms ir virusams nepalankią terpę.
• Labai efektyvus vaistas nuo kosulio – imbiero, česnako ir citrinos arbata, kurią reikėtų gerti kelis kartus per dieną. (1 valgomąjį šaukštą smulkiai tarkuotos imbiero šaknies sumaišykite su 1 išspausta česnako galvute. Gautą masę užpilkite iš 2 citrinų išspaustomis sultimis. Mišinį uždarame stiklainyje palaikykite valandą, kad subręstų. Vėliau į puodelį dėkite arbatinį šaukštelį mišinio, užpilkite verdančiu vandeniu, paskaninkite medumi.
• Nuo kosulio ypač tinka juozažolių arbata, nuo kosulio ir kartu užgulusios nosies - šantrų arbata, o vaistinės svilarožės padeda, kai skauda gerklę.
• Puikus vaistas skaudamai gerklei gydyti - raudonųjų burokėlių sultys: į stiklinę burokėlių sulčių įpilkite šaukštą acto. Šiomis sultimis skalaukite gerklę 5-6 kartus per dieną. Patartina po gurkšnelį šio mišinio nuryti.
• Skaudančiai gerklei nuraminti labai gerai tinka vaistinis šalavijas. Šalavijų arbatą galima gerti arba ja skalauti gerklę.
Galvos skausmas
• Nors skamba keistai, tačiau pagal praktinius pavyzdžius efektyvi galvos skausmo malšinimo priemonė – acto kompresai. Švarų audeklą pamirkykite acte ir tvirtai apvyniokite galvą.
• Peršalus prieš miegą reikėtų pamirkyti kojas karštame vandenyje. Jeigu galvos skausmas labai stiprus, į vandenį įberkite šiek tiek garstyčių miltelių. Po vonelės būtinai užsidėkite vilnones kojines, galite į jas įberti stambios druskos.
• Kaip ir nuo gerklės skausmo, nuo galvos skausmo padeda imbiero arbata.
Kad liga neprogresuotų gerkite ežiuolių arbatą, neapkraukite skrandžio sunkiai virškinamais produktais ir būtinai raskite minutę atsikvėpti, nes tik pailsėjęs organizmas geba kovoti su virusais.
Kol nesusirgote stiprinkite organizmą natūraliais vitaminais
Organizmą tinkamai paruošus rudenį, šaltuoju metų laiku peršalimo ligomis sirgsite žymiai rečiau. Jei daržovių ir vaisių neauginate patys – rudenį be didesnių pastangų, jų galite įsigyti ūkininkų turgeliuose. Tai vieni geriausių vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinių.
• Morkos išsiskiria vitamino A gausa, kuris užtikrina ne tik gerą regėjimą, bet ir didina organizmo atsparumą ligoms. Kuo morkų spalva intensyvesnė, tuo šiose daržovėse daugiau beta karotino. Beta karotinas žmogaus organizme virta vitaminu A.
• Cukinija – išskirtinė daržovė beveik neturinti kalorijų bet gausi vitaminais stiprinančiais imuninę sistemą: C, PP, B, provitamino A, angliavandenių, pektinų, mineralinių druskų – natrio, kalio, vario, magnio, kalcio, geležies, cinko, fosforo ir kt.
• Svogūnai – česnakai - pagrindinis vaistas nuo peršalimo, juose esantys fitoncidai naikina bakterijas ir puikiai išvalo nosiaryklę, plaučius, bronchus, o per odos poras padeda iš organizmo išvaryti susikaupusias nuodingas medžiagas. Ypač naudingos šviežiai spaustos jų sultys.
• Baklažanai – kaip ir cukinija yra nekaloringa daržovė, joje yra ~ 92 proc. vandens. Daržovėse esantys pektinai pasižymi baktericidinėmis savybėmis – neleidžia daugintis bakterijomis ir padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.
• Kopūstai – gausūs C vitamino, pasižyminčio antioksidacinėmis savybėmis, taip pat vitamino U, kuris skatina opų gijimą, stiprina žmogaus imuninę sistemą.
Miškuose dar tik įsibėgėja grybų ir spanguolių/bruknių sezonas. Nors mažai kas žino, grybai savyje yra sukaupę daug vertingų maistinių medžiagų, o spanguolės gydomąsias savybes kaupia ne tik uogose bet ir visame krūme. Rinkdami grybus ir uogas prisirinkite pušų šakelių su kankorėžiais, kurios išdžiovintos labai tiks gydomosioms vonioms.
Plačiau apie spanguoles skaitykite >>
Apie grybų savybes skaitykite >>
Parengė: Ieva Malaiškaitė
Nuotraukos: corbis.com
MENIU.LT informacija
2010 09 22
