Informaciją apie Vakarų Afrikos šalį Gambiją po kruopelę rankiojausi iš visur - anglo gido Styvo, gatvės pardavėjų, barmenų, viešbučių tarnautojų. Be abejonės, daugiausia tikslių ir išsamių žinių išgirdau iš tautiečių - Artūro, Audronės, Dovilės ir Ugnės. Lietuvių šeima jau beveik metus gyvena Gambijoje ir neseniai atidarė naują restoraną „Nostalgia“.
Skrydis
Patogiausia į Gambiją skristi iš Londono arba Amsterdamo. Man itin tiko Londonas, nes Anglijos didmiestyje gyvena mano tėvai ir sesuo. Vienu metu nušoviau du zuikius - pas giminaičius paviešėjau vakarą prieš kelionę ir pusdienį po kelionės į Gambiją.
Skrydžio trukmė iš Londono - apie 6 valandas. Lėktuve maitinimas buvo įskaičiuotas, bet jei ko trūko, galėjai įsigyti.
Žiemą Gambijoje šilta
Sausio mėnesį Gambijoje - žiema. Tačiau oro temperatūra siekia 30 laipsnių. Ir maudytis vandenyne, ir degintis galima. Gambijoje ne taip drėgna kaip Kenijoje ar Venesueloje. Šiuo metu Vakarų Afrikos šalyje itin mažai uodų, o tuos, kurie vis dėlto patenka į viešbučio kambarį, iššaldo oro kondicionieriai. Tuo tarpu gyventojai nuo uodų ginasi lovą miegamajame uždengdami tinkleliu.
Ties Gambija vandenynas į krantą išmeta daug įspūdingų kriauklių. Gyventojai jų visai nevertina - kriauklėmis grindžiami keliai, gaminami vazonai gėlėms bei daugelis kitų dalykų. Parsivežti saujelę kriauklių iš Gambijos į Lietuvą problemų neturėtų kilti.
Vienas pagrindinių Vakarų Afrikoje augančių medžių, žinoma, be palmių, yra baobabai. Vietos gyventojai išgrando baobabų šerdis ir jas pardavinėja turguje. Baobabai dedami į šiltą vandenį, ištirpdomi, įpilama cukraus, o skystis vartojamas kaip desertas. Tai saldus gaivinantis gėrimas.
Palmių vyno ragauja ne visi
Prabilus apie Gambijos tradicijas, neįmanoma nepaminėti palmių vyno. Tiesa, daugelis vidurinio ir aukštesnio sluoksnio Gambijos gyventojų tokio gėrimo nėra ragavę - tik žino apie jo egzistavimą. Aš, išdrįsusi palmių vyno paragauti tiesiai iš pirmų rankų, kai kuriems pašnekovams atrodžiau arba kaip drąsuolė, arba kaip šiek tiek išprotėjusi...
Palmių vynas - tai šių medžių sultys, išgaunamos anksti ryte. Vyndarys lipa į medį ir prileidžia pilną plastikinį butelį skaidraus skysčio. Tuomet gėrimas palaikomas saulės atokaitoje. Apie 10 val. ryto jo jau galima ragauti. Tai pieno spalvos, nestiprus, beržų sultis primenantis skystis.
Palmių vyną galima dar pakaitinti, kol jis pasidarys skaidrus ir maždaug 30 laipsnių stiprumo. Tuomet jo skonis dar specifiškesnis ir labai primena lietuvišką ruginukę. Žinoma, jaučiasi ne rugių, o medžio prieskonis. Mažytis buteliukas palmių - „samanės“ kainuoja apie 80 dalasų (8 Lt). Litras palmių vyno (dar neišrūgusio) - apie 150 dalasų (įsigyta be didelių derybų).
Gambijos kulinarijos paslaptys elementarios - ryžiai, ryžiai ir dar kartą ryžiai. Taip maitinasi daugelis Gambijos šeimų, turinčių nedideles pajamas. Kilogramas pigiausių ryžių kainuoja 0,50 lito. Tokio kiekio pakanka pamaitinti visą gausią šeimą. Neįtikėtina, bet skurdžiausių gyventojų šeimose auga po 10-15 vaikų. Nors man sakė, kad yra šeimų, auginančių 20 atžalų, man tiesiog sunku buvo tuo patikėti.
Žinoma, Gambijoje gausu ir kavinių, kuriose galima paragauti įvairiausių patiekalų. Daugelis jų - paruošti pagal regionui būdingas receptūras.
Jei norite būti visiškai ramūs dėl to, ką valgote, vertėtų apsilankyti lietuviškame restorane „Nostalgia“, kur visų patiekalų gamybą prižiūri patys įstaigos savininkai - Audronė, Artūras ir Dovilė. Be Gambijoje mėgstamų patiekalų, čia rasite ir bulvinių blynų bei cepelinų.
Vidutinė patiekalo kaina bet kurioje kavinėje yra 200 dalasų. Norint sužinoti, kiek tai yra litais, tereikia padalyti iš dešimt. Vietinis alus kainuoja apie 35 dalasus, o importuotas - 50-60 dalasų.
Saldainių nevežkite
Patogiausia Gambijoje keliauti taksi. Tik dėl kainos reikia susitarti iš anksto. Maždaug už pusdienio kelionę po skirtingas vietoves tenka pakloti apie 1000 dalasų (100 Lt) už taksi. Dar reikės mokėti už įėjimą į lankytinus objektus. Makasutu parkas - nuo 550 dalasų, beždžionių ir krokodilų parkai - maždaug po 50 dalasų.
Į ekskursijas patogu važiuoti su viešbutyje dirbančiais gidais. Mat, keliaujant su taksi, visur teks mokėti už vairuotojo patekimą į ankytinus objektus. O keliaudami su grupe mokėsite tik už save.
Populiari ekskursija - į vietinę mokyklą. Su savimi pasiimkite pieštukų ar flomasterių. Mokykloje bus būtinai papasakota graudi istorija apie Gambijos vaikus. Pabaigoje jie padainuos dainą ir paprašys paremti. Spalvinimo priemonės puikiai tiks, nes keliais paaukotais doleriais visos Gambijos neišmaitinsite. Saldainių pasiimti nepatartina, nes tuomet vaikų „uodegą“ paskui save turėsite visos kelionės metu. Tai reiškia, jog to, ką jums rodys, apžiūrėti tikrai negalėsite. Be to, rizikuojate, kad vaikai, nepasidalydami saldainių, jums iš rankų išplėš krepšį ir pasiims tai, ko jiems reikia.
Kaina tokia, už kokią perkate
Grįžtant iš Gambijos nevertėtų aplinkinių klausinėti, ką ir už kiek pirko. Nes šioje šalyje, kaip ir Turkijoje, Egipte, Pietų Amerikoje, Kenijoje ir t.t., daiktas yra vertas tiek, kiek už jį sumokėtoje.
Derėdamiesi neapsirinksite vietoj 1300 dalasų pasiūlydami 150. Tuomet su prekeiviu sutarsite daiktą įsigyti už 300-400 dalasų ir tai bus iš tikrųjų tiek, kiek turite mokėti. Iš smėlio smiltelių padaryti paveiksliukai, maždaug A4 formato, kainuoja apie 150 dalasų, batika - 100-300 dalasų. Dar galima pirkti vaisius, papuošalus, paplūdimio krepšius, medžio drožinius. Jei norėsite, Gambijoje pramoksite ir groti būgnais.
Gambijoje labai paplitęs sekso turizmas. Tik šią šalį labiau mėgsta pagyvenusios damos nei solidūs vyriškiai. Būtent todėl išgirsite apie hasulimus (vadinamieji alfonsai). Už juos mokėsite kavinėje, diskotekoje, taksi ir visose kitose vietose. Apskritai Gambijos žmonės yra linkę, kad turistai už juos mokėtų. Todėl dėl visų sąlygų, kaip ir nuomojant taksi, patartina susitarti iš anksto.
Kristina Kučinskaitė
Kristinos Kučinskaitės nuotr.
„Laisvalaikio“ informacija
