Greita, lengva, egzotiška (2)

Daugumoje Europos didmiesčių sušiai, išpopuliarėję paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, yra mėgiami ir iki šiol laikomi egzotišku, lengvu ir sveiku užkandžiu. Tęsdami straipsnių ciklą apie populiariausius Europos sušių barus, pasižvalgykime po Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos ir Belgijos maitinimo įmones, siūlančias mažas šviežios žuvies užkandėles ant nuolatos bejudančio konvejerio diržo.

Azijietiškas maistas, ypač kinų virtuvė, Prancūzijoje šiuo metu labai populiarus. O sušius prancūzai dažniausiai užsisakinėja į namus, biurą, arba perka išsinešti. Japonų virtuvės populiarėjimo pradžioje Paryžiaus regione japonų barai buvo gana tvirtai įsitvirtinę, tačiau ilgainiui juos užgožė dideli prancūzų virtuvės tinklai. Vis dėlto Prancūzijoje yra keletas didelių ir žymių japoniško maisto tinklų, tokių kaip „Lo Sushi“ (www.losushi.com) ir „Matsuri“ (www.matsuri.fr).

Nuo atidarymo Eliziejaus laukuose (Champs-Elysees, rue de Berri) 1999 metais, sušių baras „Lo Sushi“ Paryžiuje tapo pavyzdžiu visiems kitiems konvejeriniams sušių barams, siūlantiems greitąjį a la japonaise maistą. Pirmajam „Lo Sushi“ barui labai išpopuliarėjus, 2003 metais Laurent Taieb atidarė antrąjį tinklo barą. Abiejuose baruose (po 90 sėdimų vietų) siūlomi klasikiniai sušiai ir keletas naujovių. Apie 50-ties sušių asortimentas patiekiamas skirtingų spalvų lėkštėse. Kainos svyruoja nuo 2,50 iki 9 EUR Eliziejaus laukuose ir nuo 2,50 iki 7,50 EUR antrojoje tinklo įstaigoje, kur pietų metu taip pat siūlomi trys kompleksiniai patiekalai, kainuojantys 8,50, 12 ir 16 EUR, įskaitant mokesčius. Į kainą įskaičiuoti ir gėrimai (nedidelis vyno pasirinkimas, japoniškoji sakė ir alus), kava ar žalioji arbata. Vidutinė sąskaita siekia 23-28 EUR. Įskaitant mokesčius, 2004 metais tinklo apyvarta sudarė 3 mln. eurų. „Mūsų sėkmė slypi produkcijos gamybos meistriškume bei produktų kokybėje ir šviežume“, – teigia Lionel Sfez, „Lo Sushi“ restoranų direktorius. Antrojo tinklo baro interjere, kurį, kaip ir pirmojo baro, kūrė dizainerė Andree Putman, atsispindi „komunikacijos“ aspektas: prie kiekvienos sėdimos vietos stovintis liečiamas ekranas leidžia pietaujantiems naršyti internete arba pabendrauti su prie stalo sėdinčiais žmonėmis.

Vokietiją sušiai užkariavo devyniasdešimtųjų pradžioje. Tuomet sušių barai ir restoranai pasipylė tarsi iš gausybės rago, žadėdami tinklus išplėsti ne tik vietinėje rinkoje, bet ir visoje Europoje. Optimistiškas požiūris išsilaikė neilgai, o šiandien dauguma Vokietijos japonų virtuvės barų yra pavienės individualios maitinimo įstaigos ar maži vietiniai tinklai, dažniausiai įsikūrę didesniuose šalies miestuose ir skirti turtingesniems verslo žmonėms. Nepaisant įvairių sunkumų, išsilaikė ir išpopuliarėjo trys Vokietijos tinklai: vietinės rinkos lyderis „Sushi Circle“ (www.sushi-circle.de) ir du šiaurinės Vokietijos tinklai „Sushi Factory“ (www.sushi-factory.com) bei „Sushi for Friends“ (www.sushi-for-friends.de).

Tinklui „Sushi Circle“, kurio pirmoji įstaiga duris pravėrė 1997 m. Frankfurte prie Maino, šiandien priklauso 20 barų, esančių Frankfurte prie Maino (3 įstaigos), Berlyne (5), Hamburge (3), Miunchene (3), Vysbadene (1), Karlsruhe (2), Bremene (1), Drezdene (1) ir Kiolne (1). Nuo 2003 metų, kuomet tinklas atiteko dabartiniam jo savininkui Christian Kutschera, „Sushi Circle“ tinklo įstaigos pajamas padidino 20 proc. ir 2004 metais visų įstaigų pardavimai sudarė 5,8 mln. EUR. Vidutinė sąskaita pagrindinėje (pirmojoje) tinklo įstaigoje sudaro apie 22 EUR. Plėsdamas savo tinklą, Ch. Kutscera pasirašė sutarti su prekybos centrų tinklu „Karstadt“, kuriems konvejeriniai sušių barai reiškia pelningą pramogą. Tinklo įstaigų lankytojams nuolatos prieš akis slenka 280 skirtingų spalvų patiekalų, kurių kainos svyruoja nuo 0,95 iki 3,95 euro. Patiekalai ruošiami lankytojams matant. Vienas pagrindinių „Sushi Circle“ sėkmės garantų yra daugiau nei 100 darbuotojų, užtikrinančių nepriekaištingą kokybę.

Praeito amžiaus pabaigoje sušių barų mada pasiekė ir Olandiją bei Belgiją. Barai buvo atidarinėjami vienas po kito, o maisto ir gėrimų tiekėjai lyg susitarę populiarias ryžių užkandėles įtraukinėjo į įstaigų valgiaraščius. Tačiau kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, dideli plėtros planai nebuvo įgyvendinti, o išliko tik stipriausi. Garsiausi šiose valstybėse esantys sušių barai yra „Okura“ (www.okura.nl) ir „Sushi Time! “ (www.sushitime.nl) Amsterdame (Olandija) bei „Stereo Sushi“ (www.stereosushi.be) Antverpene (Belgija).

Pirmoji japonų restoranų tinklo „Sushi Time!“ įstaiga Amsterdame buvo atidaryta Pasaulio verslo centre (World Trade Centre). Šiuo metu tinklui priklauso trys „Sushi Time!“ įstaigos (restoranas, maisto išsinešti ir pristatymo į namus barai) Amsterdame. „Sushi Time!“ platus ir puikiai išbaigtas šviežių sušių ir kitokių šaltų bei karštų autentiškų japoniškų patiekalų asortimentas patiekiamas skirtingų spalvų lėkštėse, sudėtose ant priešais lankytojus slenkančio konvejerio. Lėkštės spalva nurodo tam tikrą patiekalo kainą. Savaitgaliais, nedirbant aplinkiniams ofisams, užsidaro ir „Sushi Time!“. Puikūs „Sushi Time!“ virtuvės specialistai iš Japonijos susidomėjusius mielai pamoko sušių gamybos subtilybių.

Nuo 2004 metų azijietiško maisto baras ir naktinis klubas „Stereo Sushi“ yra įsikūręs anksčiau čia veikusio klubo „Club Geluk“ pastate, esančiame moderniame pramogų rajone Antverpene. „Stereo Sushi“ – tai koncepcija, kurios esmė – naktinis klubas, kuriame galima paragauti skanių rytietiškų užkandėlių. Įstaigos interjeras išimtinai šiuolaikinis: atviras, šeštojo dešimtmečio su didelėmis apvaliomis lempomis ir tapetais, kuriuose pavaizduoti japonų animacinių filmukų herojai (primenantys „Pokemon“ ir „Dragon Ball Z“).

„Restoranų verslo" informacija