Įvairiose šalyse ėriuko mėsa visada buvo labai vertinama. Jauno, tik motinos pienu mitusio ar neseniai nuo jos atjunkyto, gyvuliuko mėsa neturi specifinio avienos kvapo, yra labai švelni. Ji ir dabar labai vertinama įvairių šalių gurmanų. Užsienio restoranuose ėrienos patiekalai deramai priskiriami prie ypatingųjų. Įvairūs gurmaniški patiekalai ruošiami ne tik iš ėriukų mėsos, bet ir iš jų subproduktų.
Nuo seno įvairios tautos avis augino dėl mėsos ir vilnos. Ir šiandien daugelyje šalių avies mėsa yra populiari ir plačiai vartojama. Lietuviai nuo senų senovės mokėjo pasigaminti įvairių avienos valgių, kiekviena šeimininkė žinojo, kad įdėjus į avieną keletą prieskoninių žolelių, „negeras ir neskanus“ šios mėsos kvapas pradingsta. Šv. Velykoms ar kitai šventei dvaruose buvo ruošiamas ypatingas patiekalas – keptas įdarytas ėriukas.
Dabar Lietuvoje avienos suvartojama labai nedaug, jos patiekalų retai galima aptikti net restoranuose. Šiuo metu avių paklausa kelis kartus viršija pasiūlą. Tiek prekybos centruose, tiek turguose jos siūloma nedaug, o kaina – didelė. Paklausiausia yra puikiomis maistinėmis ir skoninėmis savybėmis pasižyminti nupenėtų ėriukų mėsa. Džiugu, kad jau atsiranda naujų ūkių, siūlančių restoranams kokybiškos jaunų ėriukų mėsos.
Racionali mėsos norma vienam žmogui per metus yra 85 kg, iš jų avienos rekomenduojama suvalgyti 3-8 kg. Avienos mėsą rekomenduojama valgyti dėl mažo cholesterolio kiekio, kurio avienoje du kartus mažiau nei jautienoje, ir keturis nei kiaulienoje. Joje, lyginant su jautiena ir kiauliena, yra daugiau kalcio, geležies ir fosforo. Avienoje riebalų mažiau nei kiaulienoje, bet daugiau nei jautienoje. Mažiau riebi yra ėriukų mėsa, vėliau, gyvuliui augant, jo mėsa tampa riebesnė, įgauna specifinį kvapą.
Šiandien mažą avienos populiarumą Lietuvoje lemia maža avienos ir ėrienos pasiūla. Tačiau šios mėsos nereikėtų pamiršti. Aišku, mėsa turi būti jauno gyvulio ir neriebi. Tik tokia yra lengvai pasisavinama, tinkama mažam ir dideliam. Mėsa išskirtinėmis savybėmis pasižymi tuomet, kai gyvūnai auginami kuo natūralesnėmis sąlygomis. Tokių gyvūnų mėsa ne tokia kaloringa, yra maistinga ir skani, jos maistinė vertė geresnė. Avies mėsoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir baltymų. Nustatyta, kad aviena yra gera ėduonies profilaktikos priemonė, nes turi daug floro. Pastebėta, kad Kaukazo gyventojai, dažniausiai valgantys jaunų avių mėsą, nuo dantų ėduonies ir aterosklerozės kenčia daug rečiau. Avieną tinka vartoti ir diabeto profilaktikai. Be to, ši mėsa turi daug vitamino E.
Lietuvoje auginamų avių skaičius sparčiai mažėti pradėjo sovietiniu laikotarpiu. Po nepriklausomybės atgavimo, iširus kolūkiams, avių skaičius ir toliau sparčiai mažėjo. Daugiausia avių Lietuvoje buvo auginama 1926 m. – apie 1,5 mln., mažiausiai 2001 m. – apie 11 tūkst. Šiuo metu vėl pastebimas Lietuvoje auginamų avių skaičiaus didėjimas. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2004 metų pradžioje Lietuvoje buvo per 16 tūkst., o tuo pačiu laikotarpiu 2005 metais – 22 tūkst. avių.
2003 metais pasaulyje buvo auginama 1 024 mln. avių. Palyginus įvairias šalis pagal vienam gyventojui tenkantį avių skaičių paaiškėja, kad daugiausiai avių yra auginama Naujojoje Zelandijoje (39 mln.), Australijoje (98 mln.). Airijoje, kuri plotu ir gyventojų skaičiumi panaši į Lietuvą, 2005 m. sausio-lapkričio mėn. buvo paskersta 3,3 mln. avių. Statistikos departamento duomenimis, Europos Sąjungoje kiekvienas žmogus per metus suvartoja apie 3 kg avienos, tuo tarpu Lietuvoje – mažiau nei 100 g. Iš šių rodiklių matyti, kad avių Lietuvoje auginama labai mažai.
Lietuvoje avių augintojus vienija asociacija. ES Lietuvai skyrė 17,6 tūkst. ėriavedžių avių kvotą. Specialistų nuomone, per artimiausius dvejus metus ši kvota bus įvykdyta. Pasak Gyvulininkystės instituto mokslininkės dr. Birutės Zapasnikienės, iki 1988 m. Lietuvoje buvo veisiamos tik 3-4 veislės (daugiausia Lietuvos juodgalvių ir Prekosų). Dabar ūkiuose laikoma 15 veislių avių, iš jų mėsinių – net 11. „Formuojasi mėsinė avininkystė, tačiau kol kas bandos plečiamos, tad į rinką avienos tiekiama labai nedaug“, – teigė mokslininkė.
Tarp avių augintojų populiarėja Romanovo veislės avys – visliausia ir geriausia kailinė avių veislė pasaulyje. Veislė išvesta XVIII amžiuje Rusijoje. Į Lietuvą šios avys buvo atvežtos 1988 m. Suaugusios avys sveria 50-70 kg, atveda po 2-6 ėriukus. Šios avys nėra mėsingos, tačiau jų mėsa labai kokybiška ir skani, be specifinio kvapo. Dėl didelio vislumo ir kokybiškos mėsos, šios veislės avis augina restoranams ėrieną tiekiantys ūkininkai.
Edvardas Mickevičius
„Restoranų verslo“ Nr. 2/2006 (12) informacija
Išsispausdinti „Restoranų verslo“ prenumeratos kuponą galite čia >>
