Eliziejaus laukai, arba Rojaus gatvė

Sakoma, jog tik Paryžiuje galima patekti į rojų dar nenumirus. Bet tas ištaigingasis rojus nėra didelis - visi norintys jame netelpa. Šiek tiek mažiau nei du kilometrai - iš rytų į vakarus, nuo Karuselės arkos per Tiuilri parką iki Triumfo arkos, nuo Santarvės iki Žvaigždės aikštės. Ankšta net paminklams, pastatams, skulptūroms, stiliams ir epochoms...

Minios turistų ir pramogos
Eliziejaus laukai kadaise buvo sumanyti kaip prospektas, ir ne bet koks - paradinis. Toks jis yra ir šiandien. Pats įspūdingiausias paradas vyksta Bastilijos paėmimo dieną, liepos 14-ąją.

Eliziejaus laukai - tai daug stiklo ir betono, prabangaus, bet beveidžio dizaino. Minios turistų ir nieko, išskyrus pramogas. Žodžiu, buržuazinės dorovės ir prabangos citadelė, kur gyvena ir dirba „rimti žmonės“.

Bet vis dėlto Eliziejaus magistralėje glūdi kažkokia pakylėta prasmė. O, kiek visokiausių įvykių čia būta! Čia grūmėjo Didžioji revoliucija, džeržgė jakobinų giljotina, dundėjo Napoleono būgnai... Eliziejaus laukai - tarsi įvairių epochų pynė.

Kadaise ten, kur dabar stūkso Triumfo aikštė, miestas baigėsi. Taigi pereiti per Triumfo arką į vieną ar kitą pusę tam tikra prasme reiškė įeiti į Paryžių ar iš jo išeiti. Dabar Arka, priešingai, - širdis, municipalinės kompozicijos centras. Tuo nesunku įsitikinti, vakare stovint jos apžvalgos aikštelėje (50 metrų aukštyje), kai apmiršta judėjimas aikštėje. Paryžiečiai palieka centrą ir pasklinda po dvylika spinduliais pažyrančių prospektų. Simetrija ir teisingos formos - prancūzų architektūros „idee fix“.

Pasigėrėti iš apžvalgos aikštelės atsiveriančiu vaizdu galima nuo dešimtos, o apsipirkti, užkąsti ir papramogauti Eliziejaus laukuose galima visas 24 valandas per parą.

Triumfo arka vainikuoja dieną, praleistą „rojaus“ gatvėje. Bet aktyviuoju paros metu Eliziejaus laukai - pramoninė, šiuolaikiška, klestinti Prancūzija. Tarsi užvestos dirba bankų kontoros, publika būriuojasi prie prabangių aukštosios mados parduotuvių. Dešinioji laukų pusė atiduota nedidelėms firminėms parduotuvėlėms. Jos gana dažnai keičia viena kitą tose pačiose patalpose, sukurdamos nepakartojamą dekoracijų karuselės įspūdį.

Pagrindinė Paryžiaus gatvė - permaininga tarsi koketė. Čia net tai, kas, regis, amžina, gali išnykti be pėdsako kone per naktį. Pasikeitė „dekoracijos“ - ir vietoj prabangios vitrinos, kurią apžiūrinėjai vakar, atsirado visiškai nauja. Pramogos - Eliziejaus laukų pagrindas - nepakenčia monotonijos ir konservatyvizmo. Tai tikras Babilonas, kur niekam nerūpi, ką veiki ir kaip atrodai, bet kur kiekvienas įdomus kaip koks teatro personažas.

Eliziejaus laukuose yra keletas prabangių restoranų, kur kiekvienas turtingas gurmanas įvertins nepakartojamą vietos virėjų meną. Bet visuomenės grietinėlės gyvenimo gerbėjai gali išeiti nusivylę - nors kelionių vadovai reklamuoja vietos restoranus kaip mėgstamą teatro, kino, estrados žvaigždžių vietelę, iš tikrųjų jos jau čia seniai nebesilanko.

Ir apskritai paryžiečiai net pusryčiauti mėgsta ne namuose, o pakeliui į darbą.

Per kelis amžius Eliziejaus laukuose labai daug kas pasikeitė, išskyrus tai, ką, regis, pakeisti buvo lengviausia - sodus. Jie stovi tarsi granitiniai tarp visų šių efemeriškų paviljonų, rūmų, panoramų ir tarsi niekur nieko skleidžia nepakartojamus aromatus. Vieno iš gražiausių
Tiuilri parko idealios alėjos, paukščiai giesmininkai, išdidžių damų statulos neleidžia abejoti, jog kadaise tai buvo rūmų gyventojų ir jų favoritų pasivaikščiojimų vieta. Bet šiandien ši grožybė priklauso visiems, net turistams.

Švelnus Paryžiaus klimatas palankus net lepioms ir įnoringoms magnolijoms. Bet juk jos buvo mėgstamos visais laikais... Paryžiečiai be galo myli savo parkus, rūpestingai apkarpytų platanų teikiamą paunksmę.

Pažadėtoji magistralė
Eliziejaus laukais galima zuiti pirmyn atgal bet kuriuo paros metu. Tiesa, jei leidžia oras. Atmosferos krituliai užtemdo perspektyvą, bet giedrą dieną, kai jau skersai išilgai išraižėte šią vadinamąją tuštybių mugę, būtinai sustokite dar kartelį prie Santarvės aikštės. Arba dar toliau - prie pat Luvro piramidės. Sustokite ir atsigręžkite veidu į „rojaus magistralę“. Įsižiūrėkite: tai už tolumos ir per tokį atstumą mažytės Triumfo arkos kyla milžiniški Defanso stačiakampiai ir kubai - modernus urbanistinis rajonas, kuriuo Paryžius tarsi norėjo visiems įrodyti: sąstingis jam svetimas, ir mados klausimais jis, kaip ir visada, žengia priekyje. Defansas - tarsi Eliziejaus laukų tąsa... į ateitį.

Simetrija ir teisingos formos - prancūzų architektūros „idee fix“

Pagal užsienio spaudą
„Vokrug sveta“ nuotr.