Debesų apgaubta paslaptinga šalis - tibetiečių prieglobstis

Ladakas, Džamu ir Kašmyro valstijos dalis yra Indijos Himalajų šiaurės rytuose. Išvertus iš tibetiečių kalbos reiškia Kalnų perėjų šalis. Nuo seno per šiuos neįžengiamus kalnus keliaudavo karavanai su šilku, kilimais, prieskoniais. Čia ėjo ir Didysis šilko kelias.

Prieš 5000 metų būtent iš čia arijų gentys pasklido po Indiją. O VII amžiuje čia atsirado budizmas, kuris ilgainiui paplito po visą Tibetą. Šiandien, kai kiniškajame Tibete lamoms (lamaistų vienuoliams) draudžiamos sudėtingos apeigos, Ladakas tapo ne tik milijonų tibetiečių prieglobsčiu, bet ir tikra atgaiva visiems, besidomintiems šia paslaptinga kultūra.

Himalajų keliais
Kelias iš Manalos į Ladako sostinę Lechą - pats aukščiausias ir rasi vienas gražiausių kalnų kelių pasaulyje. O kiek truks kelionė, niekada nežinai - gal 24 valandas, o gal dvi paras.

Autobuso keleiviai - patys įvairiausi: tibetiečiai, indai, europiečiai, senais skarmalais apsimūturiavę nusenę hipiai. Pirmas kelias valandas važiuoji išsižiojęs iš nuostabos: didingos Himalajų viršukalnės, šiurpios bedugnės, bekraščius laiptus primenantys terasomis besileidžiantys laukai, šlaitais slystantis smėlis, debesys po kojomis. 30 laipsnių karštis ir it krištolas tyras, vėsus oras - neįtikėtinas derinys! Bet perėjose, kurių daugumos aukštis - per 5000 (!) metrų, ledinis vėjas kiaurai košia autobusą.

Saulei nusileidus temperatūra iškart nukrinta 30 laipsnių, visi tirta iš šalčio. Himalajai žaibiškai keičia nuotaiką - įlendi į debesį - sninga, nusileidi žemiau - tvieskia saulė. Ir kiek mistikos šioje
ekspresijoje! Ir lengvai patiki, kad kažkur netoliese slepiasi Šambala, pusdievių, kurie kaip įmanydami manipuliuoja pasauliu, šalis.

Antikvarinis miestas
Nors Lechas ir yra, kaip atrodo, pasaulio krašte, turizmo pramonė čia užima tikrai ne
paskutinę vietą. Nors mieste pilna izraeliečių ir kitų europiečių, „pragaištingos“ Vakarų įtakos nesijaučia - nėra nei diskotekų, nei naktinių klubų, o viešbučių neatskirsi nuo vietos gyventojų namų.

Kadaise miestas buvo svarbiausias tarpinis punktas Didžiajame šilko kelyje. Šiandien Lechas - didžiulė antikvarinė parduotuvė. Gatvės nukabinėtos lamaistų vienuolių ir pabaisų kaukėmis, čia pat - nuostabūs kilimai iš vilnos ir šilko, amuletai, sakraliniai akmenys. Specialiai turistams ir šiaip negaluojantiems mieste veikia Tibeto medicinos, meditacijos centrai, kur galima pačiam pasipraktikuoti.

Vienintelis daugiaaukštis pastatas mieste - XVI a. statyti karaliaus Singajaus Namgjalos rūmai. Tiesa, europiečio akimis jie labiau primena griežtojo režimo koloniją, skirtumas tik tas, kad langai be grotų. Daugelis šių keistų rūmų patalpų buvo naudojama maldoms ir magiškiems ritualams.

Žvilgsnis iš arčiau
Bet vos tik šiek tiek nutolsti nuo pagrindinio kelio, už perėjos prasideda visiškai kitas gyvenimas. Žmonės supranta tik gimtąją kalbą, kapstosi purve, ieškodami kažkokių šaknelių, o vaikai, lyg nebūtų matę gyvenime automobilio, apspinta jį it musės ir lenda vidun pro langus. Neregėtose aukštybėse tyvuliuojantys tyri ežerai su spalvotais akmenukais nusagstytomis pakrantėmis, vienuolynai, maldų vėliavėlėmis ribuliuojančios viršukalnės. O Tibeto karalystės pasienyje jau beveik 700 metų visus atvykstančiuosius pasitinka milžiniškas Budos bareljefas.

Kai kuriems turistams pavyksta sudalyvauti religinėje šventėje, kurios svarbiausias ritualinis veiksmas - mistiniai lamų šokiai. Vienuoliai apsigaubia įvairiaspalvėmis mantijomis ir užsideda pabaisų pykčio iškreiptais veidais kaukes. Europinė publika puola į isteriją, kurią dar sustiprina muzika: hipnotizuojantis trijų metrų ilgio trimito gausmas, impulsyvus varinių lėkščių trinksėjimas.

Smėlynų ir abrikosų slėnyje
Kelias, jungiantis Lechą su šiuo slėniu, eina pačia aukščiausia pasaulio perėja - Kardung La, 5625 metrų aukščio. Autobusas į ją ropščiasi apie 5 valandas.

Nubros slėnis - fantastiška vieta. Pusė jo - tikrų tikriausia dykuma. Begaliniai smėlio barchanai snieguotų viršukalnių fone atrodo tarsi miražas. Kitoje slėnio pusėje noksta sultingi ir saldūs abrikosai, kriaušės. Ir visa tai - beveik 4000 metrų aukštyje.

Vietos virtuvė naujokui primena kažką panašaus į srutų kibiro turinį, bet skonis gana įdomus. Štai vienas patiekalas: į košę panašioje masėje gali rasi tešlos atraižų, bulvių, aguročių, neaižytų kviečių, naminio sūrio gabaliukų ir begalę kažkokių žolių. O į žaliąją arbatą visad dedama druskos ir riebaus karvės sviesto.

Kelionės vadovas
Viza

Laukti jos Indijoje tenka 2-14 dienų (priklausomai nuo sezono), o ji kainuoja 45 dol. (130 litų).

Kelionė
Į Lechą galima patekti lėktuvu ar autobusu iš Delio. Kelionės trukmė priklausomai nuo maršruto trunka nuo 10 iki 48 valandų ir ilgiau. Kelias atdaras nuo gegužės iki spalio.

Patarimai
Jei ką kamuoja kalnų liga, geriausia iš Delio į Lechą vykti keliu, o ne skristi lėktuvu.

Viešbučių ir kempingų yra tik Leche ir kai kuriuose pakelės kaimuose. Budistai visada ras prieglobstį vienuolyne, o visi likusieji - tik kraštutiniu atveju.

Kai kurie Ladako rajonai (ir Nubros slėnis) yra pasienio zonos, ir juose lankytis galima tik turint specialų leidimą. Jį greitai ir pigiai galima gauti Lecho turizmo agentūrose. Svarbiausia pasidaryti mažiausiai dešimt šio leidimo kopijų. Kontrolės punktų kelyje gausybė, ir kiekviename reikalaujama palikti vieną kopiją. O jiems pasibaigus pasieniečiams nieko nereiškia pasiųsti jus atgal.

Pinigai
Indijos rupija. Už dolerį jų gausi 49. Bankomatų Ladake nėra, tik Leche veikia banko skyrius, kur galima išsikeisti valiutos. Kitur tai padaryti be galo sudėtinga. Leche taip pat yra „Western Union“ ir „American Express“ skyriai.

Kainos
Ladake viskas brangiau nei likusioje Indijoje. Tačiau nepaisant šito viskas be galo pigu: puikūs viešbučiai - nuo 3 dol. (8,6 lito) už parą; pietūs vietos valgykloje 0,3 dol. (0,8 lito), į europietišką panašioje kavinėje - 1 dol. (2,89 lito). Antikvariato kainos labai varijuoja.

Pagal užsienio spaudą
„Laisvalaikio“ informacija
Interneto archyvo nuotr.