Cinamonas – ir prieskonis, ir vaistas

Cinamonas – vidinė visą laiką žaliuojančio tropinio medžio žievė. Skirtinguose šaltiniuose nurodomas skirtingas cinamono rūšių skaičius – nuo 50 iki 250. Vis dėlto dvi rūšys yra populiariausios ir geriausiai žinomos mūsų vartotojams – tai Cinnamomum cassia (Kinų cinamonas) ir Cinnamomum zeylanicum (Ceilono cinamonas).

Vakaruose iki maždaug XIV amžiaus Kinų cinamonas buvo vienintelė žinoma cinamono rūšis, tačiau dabar populiaresnis yra Ceilono cinamonas, nes priešingai nei Kinų, jis yra aromatingesnis ir malonesnio skonio. Senovės civilizacijose cinamonas buvo naudojamas ir kaip prieskonis gėrimams gardinti, ir kaip medicininė priemonė. Dėl viliojančio kvapo, iš jo buvo gaminamas ir kūno aliejus. Šiandien cinamonas taip pat plačiai naudojamas kaip prieskonis desertams, šokoladams, gėrimams (likeriams, kavai). Nepamirštamos ir gydomosios cinamono savybės.

Geriausia naudoti cinamono miltelius, kuriuos ant patiekalo patartina barstyti prieš patiekiant į stalą, nes kepamo cinamono kvapas aštrėja. Labai populiarus cinamonas Indijoje, kur iš jo gaminami įvairūs padažai. Cinamonu įprasta gardinti saldžius patiekalus, tačiau jis naudojamas gaminant ir vištienos ar veršienos valgius. Marinuotas cinamonas veikia kaip lakus aliejus, juo gydomos ir peršalimo ligos. Cinamonu vertėtų pasidomėti žmonėms, sergantiems diabetu, ar turintiems problemų su cukraus kiekiu kraujyje.

Mokslininkas Ričardas Andersonas iš Merilendo (JAV) neseniai nustatė, kad pusė šaukštelio cinamono, įberto į rytinę arbatą, puikiai atstato reikalingą cukraus kiekį kraujyje, taip pat veikia ir cinamono lazdelė, pamerkta jūsų rytinėje arbatoje.

Pats paprasčiausias, tačiau skanus desertas, užklupus nelauktiems svečiams, – kepti obuoliai, pabarstyti cukrumi ir cinamonu. Skanaus!