Prasidėjo arbūzų sezonas – jie ne tik akimirksniu numalšina troškulį, tačiau ir teikia naudą sveikatai...
Arbūzas kilęs iš Pietų Afrikos. Nuotraukos ir daiktai, kurie išliko iki dabar rodo, kad arbūzas buvo auginamas jau senovės egiptiečių. Iki XVII amžiaus arbūzas išplito po Ispaniją, Kiniją, Didžiąją Britaniją ir dar toliau.
Net 80 procentų šio vaisiaus sudaro vanduo, todėl jį reikėtų valgyti tiems, kurie nori išvalyti organizmą nuo šlakų bei toksinų. Arbūzo minkštime gausu magnio, kalio, kalcio, fosforo, geležies bei organizmui vertingo cukraus – gliukozės, fruktozės, sacharozės. Štai dar keli argumentai, dėl ko vertėtų valgyti šį vaisių tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms:
Likopenas
Tai antioksidantas, daugiausia randamas raudonuose vaisiuose, esant keletai išimčių – jo nėra braškėse. Remiantis moksliniais tyrimais, likopenas sumažina prostatos vėžio ir širdies ligų tikimybę. Žmonės, kurie valgo daug vaisių, turinčių likopeno, rečiau patiria širdies smūgį.
Vitaminas B6
Tai svarbus sveikos mitybos aspektas. Vitaminas B6 skatina chemines medžiagas smegenyse, kurios padeda žmonėms susidoroti su nerimu ir panika.
Vitaminas C
Šio vitamino gausu ne tik citrusiniuose vaisiuose, juodosiose serbentuose, avietėse, agrastuose, pomidoruose, kopūstuose, jo taip pat yra ir arbūze. Šis vitaminas svarbus ne tik sveikatai, tačiau taip pat norint būti aktyviam visą gyvenimą. Jei organizmas gauna pakankamai vitamino C, jis stimuliuoja imuninę sistemą ir sergame rečiau. Šis vitaminas taip pat lėtina senėjimo procesus ir kai kurias ligas, pavyzdžiui kataraktą.
Vitaminas A
Jis veikia panašiai kaip vitaminas C – stiprina imuninę sistemą, o taip pat padeda įveikti infekcijas bei apsaugo nuo aklumo.
Kaip išrinkti arbūzą?
Arbūzai, kurie auginami vietinės rinkos poreikiams patenkinti skinami jau sunokę, tuo tarpu tie, kurie keliauja į parduotuvių lentynas – atvirkščiai. Jie skinami dar žali ir noksta transportavimo metu, todėl į parduotuvę gali būti pristatyti iki galo nesunokę. Lengva išsirinkti arbūzą, jei jis perpjautas – pakanka įsitikinti, kad minkštimas raudonas, atrodo sunkus ir traškus. Tuo tarpu kebliau išsirinkti visą vaisių, kuris būtų prinokęs. Geriau rinktis tokį, kuris atrodo gražiai, t.y. be išorinių pažeidimų, įbrėžimų, įlinkimų ir pan. Jei arbūzo apačia geltona ar šviesi – jis turėtų būti prinokęs. Jei matomos juostelės aplink arbūzą – rinkitės kitą, jis dar neprinokęs. Paprastas testas - jei arbūzą laikysite kairėje rankoje, o dešiniąja keliskart stuktelėsite, kairioji būtinai turi pajusti stiprią atatranką. Ne tik uodegėlė, bet ir jos perėjimo vieta į arbūzo „kūną“ (sagos pavidalo) turi būti sausos – tai pagrindinis vaisiaus brandumo požymis. Štai dar keletas patarimų:
* Labiausiai prinokę arbūzai liepos mėnesį. Jų sezonas tęsiasi nuo birželio vidurio iki rugpjūčio vidurio.
* Rinkitės kuo didesnį – tada jis bus labiau subrendęs ir geriau prinokęs.
* Prinokusio arbūzo žievė lanksti ir tvirta, nepatižusi.
* Minkštimo savybės priklauso nuo veislės. Jis gali būti ne tik raudonas, bet ir rožinis ar gelsvas.
* Galite laikyti nesupjaustytą arbūzą kambario temperatūroje. Jis išliks šviežias ir saldaus skonio iki dviejų savaičių. Esant karštiems orams – jį reikėtų suvalgyti per savaitę.
* Į gabalėlius supjaustytą arbūzą, laikomą šaldytuve, reikėtų suvartoti dviejų dienų bėgyje.
Daugiau - rytojaus straipsnyje...
(8 taisyklės, kaip išsirinkti skanų, sultingą arbūzą, auksinio šefo gardžių salotų patarimai Lino Samėno ir dar daugiau...)
Elena Germanovič
Šaltiniai: mideastfood.about.com; hubpages.com; articlesbase.com
Nuotraukos: corbis.com
Meniu.lt informacija
2010 08 19
