Kažkada religinėms apeigoms ir gydymui naudotas alkoholis, šiandien pribloškia savo paklausa ir vartojimo apimtimis. Nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmės tampa ne atskirų žmonių, o visuomenės problema: kuriamos strategijos mažinti alkoholizmą, įvedamos dienos, kuomet alkoholio prekyba yra draudžiama, ribojama alkoholio reklama, steigiami įvairūs pagalbos centrai ir netgi kuriami vaistai nuo alkoholizmo. Atsiradus, ir vis plečiantis, įvairių alkoholinių gėrimų pasiūlai, tobulėjant rinkodaros priemonėms, ir vis didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui, sveikatos specialistai išsiskiria į dvi stovyklas. Vieni teigia, jog nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis nekenkia sveikatai, o netgi padeda išvengti kai kurių ligų, kiti – jog bet koks alkoholio kiekis žalingas organizmui, o žalą pajusime ne iš karto, o bėgant metams.
SAV – standartinis alkoholio vienetas
Kad būtų paprasčiau apskaičiuoti vidutinį alkoholio suvartojimo kiekį ir galima būtų objektyviai kalbėti apie skirtingas alkoholio rūšis, egzistuoja tarptautinis susitarimas nustatantis alkoholinio vieneto standartą (SAV). Viename SAV apytiksliai yra 10 g gryno etilo alkoholio (spirito). Maždaug tiek jo yra 1 taurėje vyno, 1 taurelėje stipraus alkoholinio gėrimo arba 1 mažame bokale lengvo alaus.
Remiantis SAV rodikliu apskaičiuotos sutartinės ribos, skiriančios mažai rizikingą, pavojingą ir akivaizdžiai žalingą vartojimą. Šie kriterijai netaikomi asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio – jiems alkoholio vartojimas net mažomis dozėmis negalimas.
Daromos prielaidos, jog išgeriant 1 SAV kas antrą dieną mažėja vainikinių širdies kraujagyslių ligos rizika. Tuo tarpu didesni alkoholio kiekiai didina mirtingumą visose ligų grupėse.
Alkoholis ir virškinimas
Viena iš dažniausiai aptariamų teorijų – alkoholio poveikis virškinimui. Tikriausiai ne kartą esate girdėję, jog maisto metu gurkšnojant sausą vyną maistas geriau virškinamas? Kai kuriose šalyse egzistuoja tradicijos išgerti taurelę stipraus gėrimo, kad geriau veiktų skrandis. Tuo tarpu nuvykus į užsienį, kur negalima pasikliauti vietinėmis sanitarinėmis sąlygomis, Jums būtinai pasiūlys „dezinfekciją“, tą pačią taurele stipraus gėrimo, prieš valgį. Šios teorijos šalininkai teigia, jog nedideli alkoholio kiekiai pagerina skrandžio sulčių išsiskyrimą, dėl ko maistas lengviau virškinamas.Svarbi sąlyga – žmogus, vartojantis alkoholį, turi būti visiškai sveikas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Alkoholis ne tik padidina skrandžio sulčių išsiskyrimą, jis kenkia ir stemplei – ji pasidaro jautresnė bet kokiai rūgščiai, tad alkoholis skatina rėmenį, o raudonas vynas čia užima lyderio poziciją. Tikriausiai niekas nedrįstų duoti taurelės stipresnio gėrimo norėdamas pagerinti savo vaiko virškinimo procesus. Gydytojų teigimu, efektyvesnis būdas pagelbėti skrandžiui, nei taurelė – fizinis krūvis.
Alkoholis ir valgis
Remiantis teorija, jog alkoholis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, mažina cukraus kiekį kraujyje – vartojant alkoholį pagerėja apetitas. Čia taip pat svarbu saikas, piktnaudžiaujant alkoholiu, pernelyg dirginami apetitą reguliuojantys smegenų centrai, o tai tik iš pradžių pagerina apetitą, vėliau jis pradeda blogėti. Kraujas ypač sparčiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, stabdo alkoholio patekimą į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau.
Sausi faktai
Smegenys
Į kraują pakliuvus alkoholiui, eritrocitai sulimpa, kraujyje atsiranda trombai, kurie užkemša mikro kapiliarus, kapiliarai išsiplečia ir sprogsta. Išgėrus net ir 100 g degtinės – negrįžtamai žūsta keli tūkstančiai smegenų ląstelių. Mirusios smegenų ląstelės šalinamos su šlapimu, kitą dieną. Alkoholio poveikis priklauso ir nuo kūno masės sudėties. Riebalinių audinių ląstelėse alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido, tuo tarpu raumenyse jis oksiduojasi arba yra perdirbamas kepenyse. Kuo organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims.
Širdis
Kada alkoholis su krauju pakliūna į širdį jis griauna Jūsų širdies raumens ląsteles, jame atsiranda mikro randai. Raumenys nebepajėgia efektyviai dirbti, širdis pasidengia riebalų sluoksniu. Todėl pas piktnaudžiaujančius alkoholiniais gėrimais, ji visuomet yra padidėjusi. Arterijose ir kapiliaruose atsiranda trombai, kurie užkerta deguonies ir maisto medžiagų patekimą į širdies raumenų dalis...širdies audiniai miršta. Tai vadinama infarktu.
Kepenys
Bet kokia alkoholio dozė labiausiai kenkia kepenims, kurios gauna pirmą alkoholio nuodų smūgį. Kepenų ląstelės miršta ir yra pakeičiamos riebalais ir jungiamaisiais audiniais. Prasideda kepenų suriebėjimas, po jo - cirozė...po jos – vėžys.
Virškinimasis traktas
Alkoholis neišvengiamai iššaukia varikozinį venų išsiplėtimą virškinimo trakte, venos palaipsniui deformuojasi ir silpsta, bet kokiu momentu jos gali plyšti, tokiu atveju įvyksta netikėtas intensyvus vidinis kraujavimas. Kraujas greitai kaupiasi skrandyje ir be skubios reanimacinės pagalbos galima mirtis.
Žarnynas
Alkoholis agresyviai naikina virškinamo trakto apsaugos sluoksnį. Sunaikinama mikroflora, pažeidžiama kraujotaka, po visą žarnyno gleivinę paplinta erozija. Iš pradžių tai sukelia opas, vėliau - piktybinius auglius.
Skrandis
Pakliuvęs į skrandį, alkoholis aktyviai stimuliuoja fermentų gamybą. Fermentai, kartu su spiritu, aktyviai ardo skrandžio gleivinę, ir sieneles. To rezultatas - skrandis virškina pats save, o virškinimo procesas virsta puvimo procesu. Pasekmės – gastritas opa, skrandžio vėžys...
Alkoholio prevencija internete
Vaizdo klipų portale Youtube.com galime rasti dešimtis vaizdo klipų lietuvių kalba, šimtus - anglų, kurie vaizdžiai ir detaliai paaiškina alkoholio poveikį. Rusijoje išleista 13 socialinių video reklamų trumpai ir vaizdžiai nupasakojančių alkoholio žalą sveikatai, šeimai, visuomenei.
