Ant lietuvių stalo prašosi Austrijos vynai

Austrijoje geriausiai pažįstame kalnų slidinėjimo regionus, na dar kultūros metropolį Vieną, o šios šalies vynininkystės kraštai – daugeliui mūsų it balta dėmė kelionių ir gastronomijos maršrutų žemėlapyje. Jei tikėsime vyno eksperte, „Vyno klubo“ vadove Rasa Sužiedeliene, pradėję domėtis austriškais vynais, iš naujo atrasime Senąjį pasaulį.

Austrai į vyną žvelgia it į savo krašto ambasadorių, turintį skleisti ilgaamžę vynininkystės patirtį ir šalies kultūrą, todėl už šalies ribų išleidžia tik itin aukštos kokybės gėrimus. Praėjusią savaitę su jais vyno ekspertus, importuotojus ir atstovus degustacijoje pažindino Austrijos vynų rinkodaros valdyba ir Austrijos verslo komisija.

Maži ir griežtai kontroliuojami
Austrijos vyndarių indėlis pasaulinėje vynų statinėje, kurios metinė talpa yra 280 mln. hektolitrų, – tik 1 procentas. Vynuogynais apsodinta nedidelė Austrijos dalis – vos 48 000 ha. Iš čia užauginamo derliaus 32 000 įmonės per metus pagamina apie 2,5 mln. hektolitrų vyno.

Visi keturi pagrindiniai vynininkystės regionai (19 sričių) sukoncentruoti šalies šiaurės rytų, rytų ir pietryčių dalyje. Tai Žemutinė Austrija, Viena, Burgenlandas ir Styrija. Šiuose regionuose įmanoma aptikti vienuolynų, kuriuose, tęsiant V amžių siekiančias tradicijas, dar tebegaminamas vynas. Tačiau dažniausiai tai mažų – nuo 7 iki 20 ha ūkių, priklausančių bendrovėms ar šeimoms, užsiėmimas. Vynininkystė austrams iki šiol išlieka pomėgiu ir pragyvenimo šaltiniu, tačiau tai ne turtų auginimo sritis.

Lemtingi šios šalies vyndariams buvo 1985 metai. Tuomet vyno gamyba šalyje artėjo pamišimo link, užmiršusiems apie kokybę vyndariams svarbesnis buvo litražas. Dar vieni pamėgino vyną „pagerinti“ glikoliu. Šios priežastys subrandino šalyje vynininkystės perversmą, po kurio įvesti vieni griežčiausių Europoje vyno gamybos įstatymai.

„Šių įvykių pasekmė – puikus rezultatas. Austrijos vyndariams dabar itin svarbu, kad jų vynas būtų specifinio klimato, dirvožemio, tipiškų Austrijai uogų veislių, jų darbo, patirties ir šalies kultūros atspindys“, – teigia R. Sužiedelienė.

Didžioji Austrijoje pagaminamų vynų dalis vis dar suvartojama šalies viduje. Už jos sienų iškeliauja tik 15-20 proc. vynų. „Gamindami vyną austrai stengiasi išgauti viską, kas įmanoma, tad kitas šalis pasiekiančių vynų kokybė yra itin aukšta“, – sakė ekspertė.

Įvertins kokybės gerbėjai
Pasak nepriklausomo vynų konsultanto Algirdo Patecko, austriški vynai jau trečiąsyk beldžiasi į Lietuvos vartotojų duris.

Pirmąsyk tai nutiko 1992-1993 metais, vos prasidėjus importuotojų žygiui į užsienio gėrimų rinką. Tąsyk parduotuvių lentynose buvo pasirodęs baltasis vynuogių „Gruner Veltliner“ vynas. Tačiau dėl nemenkos kainos ir menko nusimanymo lietuviai šio vyno nepastebėjo.

Panašus likimas Lietuvoje ištiko ir Austrijos masinės vynų gamintojos vyninės „Lenz Moser“ produkciją. Jos vynas mūsų parduotuvėse pradingo tarp kitų šalių gėrimų butelių, tarp jų ir paseno.

Trečiasis austriškų vynų pasirodymo mūsų šalyje etapas, anot A. Patecko, susijęs su specializuotas gėrimų parduotuves steigiančio ir žinių apie vyną teikiančio centro „Vyno klubas“ veikla.

Beje, R. Sužiedelienė prisimena, kad austriški vynai į pirmąją „Vyno klubo“ parduotuvę pateko tik praėjus pusmečiui po jos atidarymo. Juos Austrijoje „Vyno klubo“ steigėjai rinkosi patys lankydami vyndarių ūkius, ragaudami. Šiuo metu „Vyno klubo“ parduotuvėse galima rasti 7 Austrijos vyno namų gėrimus, kurių kainos svyruoja nuo nuo 20 iki 180 Lt.

Ekspertės manymu, austriškas vynas gali tapti puikia alternatyva kokybiškus prancūziškus, ispaniškus, itališkus ir Naujojo pasaulio vynus pamėgusiems lietuviams. Šiuos šalies vynus turėtų įvertinti teikiantieji pranašumą kokybei.

Profesionalūs Europos ir Amerikos vertintojai jau seniai atidavė balsus už baltuosius sausus bei saldžiuosius Austrijos vynus. O raudonųjų ‚Cabernet Sauvignon‘ ar ‚Pinot Noir‘ vynuogių gerbėjai kaip pakaitalą galėtų atkimšti butelį su austriškųjų ‚Zweigelt‘ bei ‚Sankt Laurent‘ vynuogių derliumi.

Austrijoje auginamų vynuogių veislės:
Baltosios: ‚Gruner Veltliner‘, ‚Welschriesling‘, ‚Muller-Thurgau‘, ‚Weiser Burgunder‘, ‚Riesling‘, ‚Neuburger‘, ‚Muskat-Ottonel‘, ‚Chardonnay‘, ‚Bouvier‘, ‚Traminer‘, ‚Sauvignon Blanc‘, ‚Muskateller‘, ‚Zierfandler‘, ‚Rotgipfler‘;
Raudoniosios: ‚Blauer Zweigelt‘, ‚Blaufrankisch‘, ‚Blauer Portugieser‘, ‚St.Laurent‘, ‚Blauer Burgunder‘, ‚Cabernet Sauvignon‘.

Ramunė Žukauskienė
„Laisvalaikio“ informacija