Aloha – vieta, kurioje norisi išlaižyti lėkštę

Jūrų gėrybių mėgėjams

Nepasakyčiau, kad „Aloha“ meniu labai išpildo savo pavadinimą, jei tikitės išskirtinai polinezijos virtuvės. Tai labiau išieškoti europietiški patiekalai su lengvomis aliuzijomis į egzotiškąją Ramiojo vandenyno virtuvę. Pasirinkus tokią kryptį būtų nuodėmė neišmanyti, kaip dirbti su jūros gėrybėmis ir galiu užtikrinti „Aloha“ virtuvės meistrai tikrai be nuodėmės.

Jei nenorite rizikuoti, pirmam kartui užsisakykite aštrią žuvienę su jūros gėrybėmis ir daržovėmis. Sriuba, kuri visada, kiek čia ją teko valgyti, išlaiko tokį pat aukštą skonio lygį. Nepasigesite nei jūros gėrybių (ko dažnai trūksta tokiose sriubose kituose restoranuose), nei aštrumos, nei meistriškai pagamintų, nepervirtų ir puikiai suderintų daržovių. Žinoma, skonio reikalas, tačiau kitos skaniausios sriubos šiame restorane (Minestrone su kietuoju sūriu ir užkepta mėsos sriuba su mozzarella) neprilygsta šiai žuvienei. Dar - sriubos porcija tikrai didelė ir su šviežia duonele bei firminiu sviestu, kuriuo prieš valgį vaišina restoranas, ši sriuba taps idealia vakariene.

Viduržemio jūra

Vilniuje teko valgyti keliuose graikų bei italų virtuvės restoranuose. Niekur nesu valgiusi skanesnio, meistriškiau pagaminto  rissoto, (liet. - daugiaryžis). Žinote nemalonų jausmą, kai užsisakius rissoto su grybais, gauni patiekalą su pievagrybiais ir viena voveraite ar baravyko skiltele „papuošimui“. Nesu įsitikinusi, kiek tai priklauso nuo sezono, tačiau mano valgytas rissoto buvo su solidžiu kiekiu kvapnių, šviežių voveraičių. Sotus ir nesprangus. Jei vakarieniaujate dviese – užsisakykite skirtingus (su miško grybais arba jūros gėrybėmis) ir ragaukite abu.
Kitas patiekalas, kurį užsisakome kiekvieną kartą čia užsukus – graikiška sūrio Quesdilla (kesadila). Vėlgi, šviežutėlės, puikiai paruoštos daržovės ir puikus minkštas sūris. Negalintys gyventi be mėsos, meniu ras Quesdilla su vištiena.

Žuvis...

...verta atskiros pastraipos. Gaila, kad ragavau tik vieną patiekalą iš žuvies meniu, tačiau jis toks skanus, kad užsukus čia kitą kartą užsisakiau vėl jį – troškintą starkį. Kaip ir minėjau, su užuominomis į Ramiojo vandenyno virtuvę, kokosų piene ištroškintas, su fantastišku rissotto (manau šis ryžių patiekalas, galėtų tapti restorano firminių patiekalu) ir blanširuotais vyšniniais pomidorais. Patikėkit, vienintelis dalykas, ko trūksta šiam patiekalui – taurė vyno.

Aptarnavimas

„Alohoje“, kartas nuo karto, vakarieniauju jau beveik metus. Kaip Jums faktas, kad aptarnaujantis personalas, per tiek laiko nepasikeitė. Pripažinkit, labai retas ir iškalbingas reiškinys. Daugelis (ne su visais teko pabendrauti) padavėjų žino, kaip užsidirbti arbatą, todėl niekada nepamatysit rūškano veido ir tikrai neišgirsite atsakymo „nežinau, kas skaniau - neragavau“. Jei padavėjai kažko ir nežino, visada pasiteirauja virtuvėje ar pas barmeną, o ne užsiima improvizuota kūryba. Kai kurių padavėjų rafinuotas humoro jausmas garantuotai pakels nuotaiką ir atpalaiduos atmosferą.

Vieną „minusą“ galiu dėti „Alohai“...arba sau: visi čia aprašyti, ragauti patiekalai tokie geri, kad kiekvieną kartą čia atėjus norisi ragauti tuos pačius, todėl vis neparagauju kitų patiekalų. Atraskite naujas gero ir skanaus maisto vietas ir Jūs.