Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

Alkoholis turi brangti, tauta – blaivėti

2012-04-19
Paskelbk savo straipsnį
Pateikti PSO duomenys akivaizdžiai pagrindžia Lietuvoje įsivyravusią normą žalingai vartoti svaigiuosius gėrimus. Daugeliui tai neatsiejamas laisvalaikio ir bendravimo atributas. Progų toli ieškoti nereikia – draugo gimtadienis, pažįstamo jubiliejus, savaitgalis, antradienis, už susitikimą, už sėkmę, už nelaimę, už tėvynę. Kavinėse bokalas alaus kainuoja pigiau nei puodelis kavos, parduotuvėse kilogramas mėsos brangiau nei butelis degtinės. Savaitgalių ir „kitų“ švenčių progomis prekybos centrai vilioja alkoholinių gėrimų nuolaidomis, specialūs kavinių kuponai neapsieina be akcijų bei pasiūlymų „2 už 1“ kainą tauriesiems gėrimams, o alkoholio reklama nepaliaujamai diktuoja gero laisvalaikio stereotipą, kurio pagrindinis principas: ,,Aš laimingas, kai girtas“.

Besaikio alkoholio vartojimo pasekmės


Higienos instituto Sveikatos informacijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 962 žmonės, o Valstybinio psichikos sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2010 m. 798 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės. Apmaudu, tačiau didžioji dalis stipriai girtaujančių asmenų, nepripažindami savo ligos, ir toliau girtauja savo šeimose, tad tikroji statistika lieka nežinoma.

Lietuvoje nelaimingi atsitikimai ir traumos yra pagrindinė darbingo amžiaus asmenų mirties priežastis. Tarp šių mirčių 2009 m. 2495 mirtys buvo susijusios su alkoholio vartojimu (2141 tarp vyrų ir 354 tarp moterų). 2009 m. prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius sumažėjo – 15–64 m. amžiaus gyventojai dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų, susijusių su alkoholio vartojimu, prarado 52 972 potencialius gyvenimo metus (vyrai 46 208, moterys 6764).

Europa ima kalbėti apie minimalios kainos nustatymą

2012 m. kovo 27 dieną Jungtinės Karalystės vyriausybė Anglijoje ir Velse pasiūlė taikyti 40 pensų kainą, kaip mažiausią už gryno alkoholio vienetą. Premjero, D. Cameron, nuomone, tai vienas iš būdų kovoti su besaikiu išgėrinėjimu ir jo sukeliamomis pasekmėmis: ligomis, mirtimis, agresija, smurtu, ligoninių biudžeto švaistymu ir kt. Europos komisija po intensyvių debatų, alkoholio akcizų didinimą, nustatant minimalų kainų lygį už gryno alkoholio vienetą, vertina palankiai. Panašūs pasiūlymai jau svarstomi ir Škotijoje. Taip pat Jungtinėje Karalystėje dėl alkoholio vartojimo parengtas bendrosios strategijos dokumentas „Alcohol Strategy“, kuriuo planuojama keisti gėrimo kultūrą ir griauti visuomenės nuostatas, kad alkoholio vartojimas yra besąlyginė teisė.

Alkoholio akcizų didinimas Lietuvoje – būtinas ir nedelstinas


Šiuo metu Lietuvoje taikomas akcizas yra 4416 Lt už etilo alkoholio hektolitrą. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, Lietuva tarp kaimyninių valstybių taiko mažiausią tarifą alui. Vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams tik Lenkija taiko mažesnius tarifus nei Lietuva. Etilo alkoholį šiuo metu tarp kaimyninių valstybių labiau apmokestina Estija, Latvija. Atsižvelgiant į pateiktus statistinius duomenis akcizų didinimas Lietuvoje yra būtinas ir nedelstinas. Tokie politiniai veiksmai padėtų sumažinti vartojimo kiekius ir su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią žalą visuomenei.


Parengė: Greta Griškevičiūtė

Nuotrauka: sxc.hu