Seimui dvejojant, ar alkoholio reklamos draudimas atneš daugiau naudos nei žalos, svaigalų gamintojai rankų sudėję nesėdi. Nors naujų vartotojų viliojimo paslapčių atskleisti ir nėra linkę, visgi pripažįsta rezgantys naujus rinkodaros planus.
Net jei ir parlamentarai savo sprendimo nepakeis, tuščiomis alkoholinių gėrimų gamintojai likti neturėtų. Jie ieško įvairiausių sprendimų, kaip ir toliau išlaikyti ilgai kurtus produktų įvaizdžius.
„Jūs įsivaizduojat, kad atsiras, kas pasidalins su žiniasklaida savo rinkodaros sprendimais? Žinoma, kad ne. Viską galėsite savo akimis pamatyti“, – „15min“ sakė Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas.
Būdų uždirbti jau rado
Vienas būdų reklamuoti prekės ženklą įsigaliojus griežčiausiai Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijai – kurti to paties prekės ženklo nealkoholinius gėrimus. Pavyzdžiui, pernai buvo pristatyta „Tauro nefiltruota gira“ – ne daugiau nei 1,2 proc. alkoholio tūrio turintis į alaus butelius pilamas gėrimas.
Trijų skirtingų rūšių girą pardavinėja ir „Gubernija“, „Volfui Engelman“ priklauso „Smetoniška gira“, o „Švyturys-Utenos alus“ užsidirbti bando pardavinėdamas „Vichy“, „Battery“ ir kitus gėrimus.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gaiviųjų gėrimų dalis, tenkanti alkoholinių gėrimų gamintojams, augo ketvirtadaliu – iki 12 proc. Bendrovės „Euromonitor International“ tyrimas rodo, kad pernai ši rinka sudarė 34 mln. litrų. Į šalyje populiariausių gaiviųjų gėrimų penkiasdešimtuką patenka alkoholinių gėrimų gamintojų prekės ženklai „Vichy“, „Vichy Ice Tea“, „Battery“, „Montavit“, „Duonos gira“, „Olialia“, „Smetoniška gira“, „Aura“, „Dynami:t“.
„Švyturio“ prekės ženklą reklamuos ir nauja Klaipėdos „Švyturio“ arena. Priminti apie save alkoholinių gėrimų gamintojai galės ir renginių metu, jei rems juos arba jų produkcija bus prekiaujama šventės metu. Taip pat niekas nereikalaus atsisakyti tarnybinį transportą puošiančios atributikos ar alkoholio prekybos vietose esančios reklamos. Prekės ženklas galės smėsčioti bet kokiuose reportažuose, jei ten pasirodys atsitiktinai.
Kova virs lentynose
S.Galadausko teigimu, alaus reklama dings tik iš lietuviškos žiniasklaidos, tačiau lietuviai informaciją apie kai kurį šalyje parduodamą alkoholį galės rasti užsienio portaluose. Pavyzdžiui, Danijos „Carlsberg“ priklausantis „Švyturys-Utenos alus“ galės reklamuotis „Carlsberg“ internetiniame puslapyje.
„Jei valdžia nuspręs, kad reikia persekioti savo legalų verslą, tai turėsim paklusti. Bet internetas yra nesuvaldomas ir negalima uždrausti visų užsienio televizijos kanalų“, – sakė S.Galadauskas.
„Volfas Engelman“ alaus daryklos generalinis direktorius Vytautas Meištas teigė, kad kova dėl vartotojų iš viešosios erdvės persikels į pardavimo vietas. „Uždraudus reklamą, parduoti kokybiškus ir šiek tiek brangesnius produktus bus gerokai sunkiau, tikėtina, kad šio segmento pardavimai gali mažėti. Tarp gamintojų vyks atkakli kova dėl geresnės produktų pozicijos lentynose“, – „15min“ sakė V.Meištas.
Kaip gėrė, taip gers
Alkoholio gamintojai sutaria, kad dabar pirkėjo sprendimą parduotuvėje dažniausiai lemia ne kaina, bet produkto įvaizdis. Viešojoje erdvėje išnykus alkoholio reklamai, pamažu formuotas tam tikro produkto įvaizdis turėtų išnykti, todėl galutinį vartotojo sprendimą esą vis dažniau lems prekės kaina.
„Iš tikrųjų tiems, kurie yra sukūrę stiprius lietuviškų gėrimų prekės ženklus, uždraus juos reklamuoti arba sukurs aplinką, kuri bus priešiška produkto pridėtinės vertės formavimui. Iš esmės tai reiškia, kad mes gersime alų, pagamintą Baltarusijoje, nes žmogui bus svarbi tik kaina“, – sakė Gintaras Šeputis, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) pirmininkas.
Tokiai nuomonei pritaria ir S.Galadauskas, pridurdamas, kad vis mažiau dėmesio bus skiriama tradicijoms, alaus kokybei. „Nebebus būdų pasakyti, kuris alus geresnis, nebus galima tvirtinti prekinių ženklų, vartotojui bus svarbi tik kaina. Gersim baltarusišką alų su lietuviškomis etiketėmis“, – sakė S.Galadauskas.
Tuo metu bendrovė „Gubernija“ nesibaimina griežtų reklamos ribojimų. Esą vartotojas tuomet turės galimybę rinktis produktą ne pagal reklamą, bet pagal savo skonį.
„Kita vertus, aš per savo įmonės praktiką galiu pasakyti, kad šiandien mes produktą parduodam be reklamos, reklama yra tik nuomonė apie kokybę. Vartotojo sąmonei įtakos daroma mažiau bus ir todėl jis galės produktą rinktis pagal skonį“, – sakė Vijoleta Dunauskienė, bendrovės generalinė direktorė.
Kirs ir žiniasklaidai
Pasak jos, mažą rinkos dalį užimantiems alkoholio gamintojams reklamos draudimas nebus skaudus, labiausiai esą turėtų nukentėti įmonės, per mėnesį parduodančios itin didelius kiekius alkoholio. Visgi, pasak V.Dunauskienės, visiškas alkoholio reklamos draudimas yra itin archajiškas ir neliberalus.
Be to, G.Šeputis teigia, kad alkoholio reklamos draudimas žlugdys žiniasklaidos turinį ir prastins jo kokybę. „Daugelis net nesupranta, kad didžioji dalis turinio būtent tampa prieinama tik rėmimo dėka. Jau tokia situacija dabar, kai žiūri 35 kartą filmus su prierašu „premjera“, tikrai netenkina“, – teigė KOMAA pirmininkas.
Seimo verdiktas
Šio mėnesio pabaigoje turėtų paaiškėti, ar Seimas atšauks anksčiau priimtą griežtą sprendimą visiškai drausti alkoholio reklamą. Parlamentarų nuomonės išskiria. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia, kad Seimo sprendimą prognozuoti yra itin sunku, tačiau jis norėtų, kad įsigaliotų griežčiausia tvarka.
„Kadangi gamintojai taip kovoja dėl reklamos, akivaizdu, kad ji naudos daug duoda. Mes turime prisiimti moralinę atsakomybę, kad neužaugintume dar vienos geriančios kartos“, – „15min“ sakė parlamentaras.
Nuotrauka: inmagine.com
2011 07 25
