Šioje svetainėje naudojami slapukai. Naudodamiesi svetaine sutinkate su slapukų naudojimu. Daugiau informacijos apie slapukus..

Supratau
+ Pasiūlyk restoraną
Restoranų naujienos

„Albet Y Noya“ – ekologiškas ispanas

2005-05-23
Paskelbk savo straipsnį

Prie ekologinių daržovių, vaisių ir pan. produktų sąvokos jau pripratome. Prie jų vis dažniau šliejasi ekologinės vyndarystės terminas. Smagu, kad ekologiškai gaminamo vyno yra ir Lietuvoje.

Ispanas Josepas Jove Ribalta, „Albet Y Noya“ ūkio Ispanijos Penedeso regione vyndarys, atvykęs į Lietuvą pristatyti ūkio produkcijos, pažadėjo milijoną galinčiam atspėti, kokį vyną - ekologišką ar ne - ragauja, ir išvardyti kelis esminius skirtumus, kuo šie vynai skiriasi.

„Teisingai, ragaujant labai sunku, beveik neįmanoma jų identifikuoti, - nuramino ragautojus vyndarys. Neįgudusio ragautojo neišgelbės nė žinios, jog tomis pačiomis sąlygomis augintas organinis derlius bus gaivesnis, iš jo pagaminto vyno oksidacija – lėtesnė, o raudonojo vyno spalva turės daugiau atspalvių.“

Tokiu atveju pagelbės vyno butelio etiketės kampe, laikantis ES reikalavimų, įspaustas antspaudas, patvirtinantis, jog tai - sertifikuotas organinis vynas. Tokį vyną iš „Albet Y Noya“ ūkio į Lietuvą pradėjo gabenti UAB „Mineraliniai vandenys“.

Albet šeima Katalonijoje, Rytų Ispanijoje, vynuoges auginti pradėjo prieš 100 metų. Iš pradžių derlių tik pardavinėjo, tais laikais tai buvo įprasta, vėliau ir patys ėmė gaminti vyną. 1978 m. dalį gaminamos produkcijos Albet šeima pradėjo pilstyti į butelius, ir Ispanijos vyno gamybą reguliuojanti institucija užsakė jiems pagaminti ekologiško vyno Danijos rinkai. Ši šeimyninė įmonė išsiskiria tuo, jog ekologišką vyną Ispanijoje pradėjo gaminti pirmoji. „Bet tai - praeitis, - šypsosi p. Ribalta. – Daug įdomesnė ateitis, įdomu, kurlink kryps vyndarystė.“ Pagaliau, anot jo, ekologinė vyndarystė nėra svarbiausias tikslas. Daug svarbiau - daryti gerą vyną.

Vyndariai - ne hipiai
Kas yra ekologinė vyndarystė, – retoriškai klausia p. Ribalta. Ir šypsodamasis pasakoja, jog pačioje Ispanijoje sutiksi ne vieną manantį, kad tokie „ekologiniai“ vyndariai yra hipiai, rūko marihuaną ir pan.

„Trumpai drūtai sakant, – tęsia pašnekovas, – ekologine vynininkyste užsiimantys vyndariai naudoja šiuolaikinius metodus, bet taip, kad nebūtų pažeista ekosistema. Organinės ekologinės vynininkystės pagrindinis darbas yra vynuogyne. Dirbdami jame vyndariai tarsi klausia kiekvieno vynmedžio, ką jis galėtų užauginti esamomis sąlygomis. O neekologiniuose ūkiuose vynmedžiui tiesiog nurodoma, ką jis turėtų užauginti.“

„Tokiu atveju, kalbėdami apie Rytinę Ispaniją, turėtume vynmedžiui nurodyti, kad jis užaugintų 12 kg uogų gana karšto, sauso oro ir skurdaus dirvožemio sąlygomis. Norint didelio derliaus, reiktų vynmedžius laistyti, bet tai draudžia ES direktyvos. Naudojant trąšas išvešėtų lapija. Taigi - mes stengiamės prisitaikyti prie vynmedžio, o ne diktuoti jam savo sąlygas“, - tiesiog poetiškai pasakoja p. Ribalto.

Pasak jo, ekologiškai sertifikuotame vynuogyne negalima naudoti neorganinių (mineralinių) trąšų, herbicidų, pesticidų. Tręšti galima tik mėšlu iš ekologiškos fermos. Leidžiama naudoti ir sierą bei varį (vadinamasis Bordo mišinys), tačiau jo ūkio vynuogynuose nepurškia ant medelių, o kaip pudrą barsto ant žemės.

„Purškiant ant vynmedžių sieros ir vario junginį, vynuogės jį, deja, pasisavina“, - sako vyndarys. Anot jo, gaminant ekologinį vyną galioja sieros dioksido junginių naudojimo
taisyklė:įprastai tokių junginių leidžiama 200 mg/l vyno. Organinėje vyndarystėje - 80 mg/l vyno. Be to, nevalia naudoti askorbo rūgšties, genetiškai modifikuotų produktų.

Iš Priorato - vienintelis
Katalonijos regione kaip ypatinga vyndarystės vieta išskiriamas Priorato rajonas, 2004 m. vienintelis iš Katalonijos regiono gavęs aukščiausią kontroliuojamos kilmės ir kokybės vyno kategoriją - DOC (DOQ). Tokį rangą Ispanijoje turi tik Riochos (Rioja) regiono vynai.

Paradoksas yra tas, jog Priorato srities vynuogynai iki 1993 m. buvo visiškai apleisti, jiems tiesiog grėsė išnykimas. Tačiau specialistai laiku pastebėjo jo savitumą, o vyndariai čia pradėjo gaminti puikius vynus, nors į pietus nukreiptuose šio krašto slėnių šlaituose augantys vynmedžiai yra itin nederlingi dėl savo amžiaus (nuo 60 iki 100 m.) ir skalūnų bei molio dirvos. Dabar Prioratas - ypač madingo vyno rajonas.

Ne veltui vietiniai žmonės sako, jog Priorato srityje vynas spaudžiamas iš akmens: iš 1 ha vynmedžių derliaus tepagaminama 1.200-1.300 butelių vyno, t.y. 3-4 kartus mažiau nei gaminant brangųjį Bordo vyną.

Iš Priorato srities Lietuvoje kol kas turime vienintelio – „Albet i Noya“ vyno. Žinovams, be abejo, bus įdomu paragauti „Mas Igneus Priorat DOQ“ serijos ekologinių vynų, kuriuos šioje srityje gamina Albet šeima.

Tarkime - „Mas Igneus Costers de Mas Igneus Priorat DOQ“ - iš vietinių veislių 'Garnatxa Negra' (95%) bei 'Carinyena' (5%) - nepaprastai tamsus, koncentruotas vynas. Aromatas primena avietes, serbentus, trešnes, mineralus, net gėles. Skonis - prisirpusių uogų ir prieskonių, gerai juntami taninai. Šį vyną gamintojai rekomenduoja ragauti su brandintu sūriu, mėsa, keptomis daržovėmis. Dar reiktų paminėti, jog Robertas Parkeris, amerikiečių vyno rašytojas, šį 2001 m. derliaus vyną įvertino 94 iš 100 balų, „Wine Speactator“ - tokiais pat balais.

Kitus Lietuvą pasiekusius savo vynus Albeti šeima spaudžia Penedes regione. Tarp jų galima paminėti „Albet i Noya Reserva Marti Penedes DO“ - ekologiškai auginto atskiro „Albet i Noya“ ūkio derliaus vyną.

Įdomus faktas: „Marti“ vynas pavadintas p. Albeto sūnaus Marti garbei, o butelio etiketę puošia du jo delniukų atspaudai. Šis nefiltruotas vynas iš 'Tempranillo', 'Syrah', 'Cabernet', 'Merlot' ir Europoje retos 'Petit Syrah' veislės kvepia tabaku, šokoladu, slyvomis. Tinka ragauti su mėsa, ant grotelių keptomis daržovėmis.

Vynas „Can Vendrell“ pavadintas Albeti ūkio vardu. Tai paprastas kasdienis vynas iš
vietinės ‚Xarello' (Čerelo) ir tarptautinės ‚Chardonnay' veislės. Mišinys sukuria mielą, paprastai ragaujamą vyną.

Ragautojų pagyrų sulaukė „Albet i Noya Chardonnay Col-Ieccio Penedes DO“ iš 100% 'Chardonnay' veislės, brandintas ąžuolo statinėse. Jame puikiai juntami vaisiai, ąžuolas, grietinėlė. Tvirtas kūnas, geros rūgštys. Labai ilgas poskonis.

Ponas Ribalta pasakojo, jog paprastai ūkis perka tik naujas ąžuolo statines. Iš pradžių jame 3-4 mėnesius brandina baltąjį, paskiau - raudonąjį vyną. Žinoma, kiekvienas vyno mėgėjas susiras sau patinkamo „Albet i Noya“ ekologinio vyno. Ir, be abejo, atkreips dėmesį į tai, jog kolekcinio vyno etiketes puošia dailininkų kūriniai. Tai dabar - taip pat madinga.

Beatričė Laurinavičienė
„VŽ Savaitgalio“ informacija