Nuo seniausių laikų viskis yra mėgiamas ir airiams labai svarbus gėrimas. Su juo siejama daugelis tradicijų. Palaipsniui viskis tiesiog įaugo ir įsiliejo į airių kultūrą, tapo neatsiejama jos dalimi. Tuo galima nesunkiai įsitikinti per bet kurią didesnę šventę – ant stalo kaipmat atsidurs šio puikaus gėrimo butelaitis – airiai tiesiog neįsivaizduoja šventės be viskio. Tik per vestuves viskio populiarumą nurungia šampanas – vis dažniau šioms iškilmėms švęsti pasirenkamas šis gėrimas. Tačiau vestuvės yra išimtis – per krikštynas ir kitas svarbesnes šventes ant stalo karaliauja viskis – niekam net nešautų į galą gerti ką nors kitą. Kai vietinė futbolo komanda laimi varžybas, kas yra labai svarbus įvykis, iš karto einama su nugalėtojų taure į pub‘ą, kur kaipmat pub‘o šeimininkas pripildo taurę viskiu.
Viskis yra labiau šventinis gėrimas. Ne paslaptis, kad airiai, kaip ir lietuviai, labai mėgsta alų, ir geria jį kasdien, tačiau per šventes kelia gintarinės spalvos gėrimo taures. Iki šių laikų gyvuoja tradicija laidoti mirusįjį su dveis viskio buteliais. Kas keisčiausia, kad kapų vagystės atveju viskio buteliai dažniausiai likdavo nepaliesti – net vagiai jaučia pagarbą šiam gėrimui, o gal tiesiog bijo, kad vėlė naktį ateis reikalauti viskio.
Airiško viskio istorija siekia XII amžių. Seniausia pasaulyje tebeveikianti viskio gamykla yra Bushmills gamykla, Airijoje, 1608 metais ji gavo karališką viskio gamybos licenciją. Didžiausio populiarumo viskis susilaukė XVIII ir XIX amžiuje, kai užėmė pirmą vietą britų mėgstamiausių alkoholinių gėrimų sąraše.
1779 metais Airijoje veikė apie 200 viskio gamyklų, iš jų dauguma buvo nelegalios. Po įnirtingų mokesčių rinkimo pareigūnų ir vietinės valdžios organų pastangų po 23 metų pavyko šiek tiek pagerinti situaciją – 20 gamyklų veikė legaliai ir apie 800 nelegaliai. Valdžios pastangos išvesti šį verslą iš šešėlio nedavė laukiamų rezultatų. Kur kas veiksmingesne prevencijos priemone tapo Visiškos Abstinencijos Judėjimas, 1838 metais įkurtas kunigo Theobaldo Mathew. Šis judėjimas daugelį nelegalių viskio gamyklų privedė prie bankroto ribos – jos buvo privestos užsidaryti. Daugelis mažų šeimos gamyklėlių smuko, didesnėms pavyko išsikovoti gerą poziciją rinkoje, nes ne visi airiai juk tapo abstinentais.
Viskis sulaukė didelio populiarumo visame pasaulyje ir buvo sėkmingai eksportuojamas ir parduodamas užsienyje. Daugiausia šio gėrimo buvo eksportuojama į JAV bei Vakarų Indiją. Tačiau atėjo sunkesni laikai, kai atsirado škotiškas maišytas viskis, blended whisky. Taip pat nuosmukis airiško viskio rinkoje buvo juntamas Sauso Įstatymo metais, kai JAV buvo uždraustas alkoholio vartojimas.
Tokia nepalanki situacija vos nesukėlė airiško viskio rinkos žlugimo. XX amžiaus šešiasdešimtais metais atrodė, kad viskis išnyks visiems laikams. Kelios viskio gamyklos, kurioms pavyko išlikti vos galą su galu sudurdavo. 1966 metais, trys iš jų, John Powers & Sons, John Jameson & Sons ir Cork Distillery sugalvojo apjungti pastangas ir įkūrė įmonę Irish Distillers. Pastaroji buvo nupirkta kanadiečių įmonės Seagram's. Kanadiečiai vėl pardavė Irish Distillers įmonei Irish Distillers iš Midleton. Kanadiečiai tai pat pardavė kitą viskio gamyklą veikiančią Bushmills prancūzų koncernui Pernod Richard. Viso to pasekoje visą aštuntą XX amžiaus dešimtmetį airišką viskį gamino tik prancūzai. Tik 1989 metais John Teeling įkūrė naują gamyklą – Cooley. Iki šiol airišką viskį gamina šios trys gamyklos – dvi iš jų priklauso prancūzams, ir tik viena airiams.
Kai JAV 1920 metais buvo įvesta prohibiciją, airiško viskio rinka patyrė nemenką smūgį, kadangi beveik visa produkcija buvo orientuota į amerikietišką rinką. Kadangi airiai prarado pagrindinius vartotojus, jų gamintojai smuko, o po prohibicijos pabaigos 1933metais, jų vietą JAV rinkoje užėmė škotų gamintojai.
Kuo išskirtinis airiškas viskis? Dauguma galvoja, kad škotiškas viskis yra gaminamas iš salyklo, kuris rūkomas durpių dūmuose, tuo tarpu Airijoje gaminant viskį durpės iš vis nenaudojamos. Dažniausiai ši nuomonė pasitvirtina, nors ir Škotijoje egzistuoja keletas gamyklų, kurios naudoja nerūkytą salyklą, o Connemar’o viskis, gaminamas Cooley aiškiai kvepia dūmais.
Egzistuoja reikalavimai, kuriuos turi atitikti gėrimas, kad jis galėtų vadintis Irish Whiskey. Padrindiniai reikalavimai yra kaip ir Scotch Whisky. Jis turi būti gaminamas iš grūdų arba salyklinio mišinio, būti brandinamas ąžuolo statinėse mažiausiai tris metus, o alkoholio koncentracija turi siekti mažiausiai 40 %. Netradiciniu, tik airiams būdingu būdu yra gaminamas Irish pot-still Whiskey.
Irish Malt Whiskey tai Scotch malt atitikmuo – viskis gaminamas iš miežių salyklo.
Irish Grain Whiskey yra Scotch grain whisky atitikmuo. Gaminamas dažniausiai iš kukurūzų arba kviečių, pridedama nedaug nerūkyto salyklo.
Irish Whiskey gaminamas maišant pastaruosius du viskius, Irish Malt Whiskey ir Irish Grain Whiske.
Irish Liqueur Whiskey – tai likeris, kurio bazę sudaro viskis. Pirmasis, kuris 1974 metais pasirodė rinkoje, buvo Bailey's Irish Cream Liqeur, inspiruotas airiškos kavos.
Pagal kurdesz.pl parengė Elena Germanovič
krmb.wordpress.com nuotr.
Meniu.lt informacija
